Diena: 18 birželio, 2018

Apie Marlo Donato Parmellee knygą „Kerėpla: mano gyvenimas su IS“ ne kartą esu girdėjus, kažkas klausė, ar tai yra tikra biblioterapinė knyga? Ją skaitant, buvo dvejopas jausmas, – viena vertus, norėjosi tikėti oficialiomis, kad ir neformalių organizacijų – Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos ir Lietuvos neurologų asociacijos rekomendacijomis viršelyje. Norisi tikėti ir savo išmąstytomis kategorijomis apie tai, kad knygos herojė verta pagarbos.  Ji ne tik kovoja su netikėta, baisia liga, bet ir išlieka optimistė, juokauja, savo požiūriu į ligą užkrečia kitus. Be to – ji įsilieja į neįgaliųjų judėjimą visoje šalyje, čia panaudoja savo talentus, – dainuoja ir groja savo anksčiau sukurtoje muzikinėje grupėje. Visa tai išties žavi. Bet… štai yra toks bet, kitas jausmas, kuris mane lydėjo visą knygos skaitymo kelią. Tai įvardinu kultūriniais skirtumais. Skirtingu auklėjimu ir suvokimu. Man visiškai nepriimtinas žavėjimasis drabužių etiketėmis, pagal tai vertinant aplinkinius… ir save. Man nepriimtinas „didvyriškumas“, kuriuo sakoma – aš vis tiek nusipirksiu tą rankinę už 40 svarų, kai jos vertė yra 200, ir jokia liga man nesutrukdys nueiti į išpardavimus. Nejučia sustoju skaičius. Apstulbstu, nėra kito žodžio… sunku suvokti, kad žmogui taip svarbu yra „gerai atrodyti“, paneigiant savo fizines galimybes ir toliau vaikščioti ant batelių 10 centimetrų pakulne ir klupinėti? Arba ta varomoji išlikimo jėga – noras įtikti įžymiems parduotuvės klientams – nes tai yra verta pasididžiavimo? Ir jokių egzistencinių klausimų, jokio gilinimosi į esmę – ką man sako ta liga? Ko aš iš jos galiu pasimokyti, suvokti? Kitaip pamatyti savo santykius, ryšius su aplinkiniais, pasauliu… Tik šimtus kartų pakartotas klausimas, – kodėl tai man taip atsitiko? Skaityti toliau “Kerėpla amerikietiškai“ →