Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Psichologo svarstymai apie vienatvę

Vienatvės skausmas ir prasmė

Clarko E. Moustako knyga „Vienatvė“ anglų kalba publikuota 1961 metais. Autorius – vienas iš humanistinės psichologijos krypties pradininkų, jautriai savo darbe apmąstantis įvairius vienatvės aspektus. Man knyga labiausiai patiko per liudijimus – kaip žmonės susiduria, išgyvena, patiria ir kartais sugeba įprasminti vienatvę.

Skaityti toliau “Psichologo svarstymai apie vienatvę“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Nepriklausomybės siekiantys Estijoje

Įdomu paskaityti apie įvykius, kuriuose dalyvavai. Aprašyti įvykiai tikriausiai panašūs į tai, kas vyko ir Lietuvoje

Rein Raud romanas „Tobulo sakinio mirtis“ man persiskaitė, kaip priminimas apie tai, kad lengvų kelių link nepriklausomybės nebūna. Žinoma, tą mūsų nueitą kelią ar procesą galime palyginti su kitose tautose nueitais keliais. Tada pasimato ypatybės. Turbūt tarp Lietuvos ir Estijos rastume daugiau panašumų, nei akivaizdžių skirtumų. Dabar žiniasklaidoje sekdami sunkų ukrainiečių tautos kelią link realios nepriklausomybės ar net žiaurią kovą dėl išlikimo, skaitydami šį romaną turime dar vieną progą susimąstyti, – kaip mums tą kartą pasisekė.

Skaityti toliau “Nepriklausomybės siekiantys Estijoje“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Vidinės tuštumos veidai

Santykiai, gedulas, nusivylimai ir gyvenimo sūkuriai. O kaip su džiaugsmu?

Marios Judite Carvalho romanas „Tuščios spintos“ publikuotas XX amžiaus 7 dešimtmetyje. Skaitant ne kartą pagalvojau – kaip keičiasi pasaulis… Kita vertus – kiek daug dalykų, kuriuos naujos kartos ar tiesiog kiti žmonės turi vėl ir vėl atrasti iš naujo. Knyga apie keleto kartų moterų likimus ir jų buvimą šalia vyrų. Šalia – nes ryšys labai menamas. Lyg ir yra, bet lyg ir geriau kad jo nebūtų?…

Skaityti toliau “Vidinės tuštumos veidai“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Susitikimai su dievais ir savo egoizmu

Ilgai gyvename žvelgdami į pasaulį per nešiojamą šydą, bijodami, kad išvydę tikrąjį mūsų veidą, kiti bjaurėsis. O gal kai kas pamils?

Clive Staples Lewiso romanas „Kol neturime veidų“ persiskaitė nelengvai. Šis romanas man labiausiai rezonavo keletu temų – žmogaus susitikimo su dievais ir savojo egoizmo išpažinimo.

Skaityti toliau “Susitikimai su dievais ir savo egoizmu“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Gydantis laikas. Iš protėvių gyvenimo

Maginio realizmo romanas “Negrįžtantys“ apie provincijoj tekantį gyvenimą

Ievos Dubrytės romaną „Negrįžtantys“ perskaičiau iš antro karto. Pirmąkart romano pradžia užėmė kvapą – paauglė mergaitė, kurios mama miršta, tėvas ją muša, varo ganyt jaučio, kuris ragu perduria jai blauzdą… makabriška, neįmanoma gilintis į tokius pasakojimus. Kam man jie?

Skaityti toliau “Gydantis laikas. Iš protėvių gyvenimo“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Draugystė, meilė, getas

Pasakojimas apie gėrio ir blogio susidūrimą … gete. Kur nelabai yra vietos gerumui, bet jo čia tikrai yra. Kur siautėja įstatymiškai apibrėžtas blogis, bet jo padarinius galima sušvelninti…

Lietuvių kilmės žydų rašytojo Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“ apie tai, kokia stipria jėga gali būti draugystė, tarpusavio palaikymas, aukojimasis vardan kitų. Gal tik knygose, gal tai per daug romantiška – bet labai įtaigu, subtilu, jautru.

Skaityti toliau “Draugystė, meilė, getas“ →
Daiva Janavičienė Rekomenduojamos

Nebijančių verkti paauglių klubas

Jie susirenka pabūti apleistame pastate. Į Lizdą priimami tik gebentys susigraudinti

Ilonos Ežerinytės apysaka „Verksnių klubas“ apie paauglius. Tema jautri, herojai skirtingi. Siužetą apjungianti tema – paauglystėje išgyvenamos problemos, kai suaugusieji – per toli, kad suprastų. O juk būna, kad vaikas tampa atrama besikeliančiam iš dugno tėvui, kaip nutinka Linai.

Skaityti toliau “Nebijančių verkti paauglių klubas“ →