Gamtoje mes pailsime, iš gamtos galime pasimokyti prisitaikymo

Giedrės Žalytės knyga „Gamtos terapija“ įvardinta, kaip psichoterapinių įžvalgų rinkinys. Jautrūs tekstai apie mūsų išgyvenimus, jausmus, santykius ir ypač subtiliai aptariamas prieraišumas.

Skaitydami patiriame, kad žmonėms būdingas prieraišumas ne visada pozityvus. Augant patirtos traumos suaugusiojo kelią daro sudėtingesnį. Jeigu žmogus jautrus, jam nelengva tiesiog palikti vieną etapą ir žengti toliau. Kodėl užstringame, kaip galime sau padėti? – atsakymų galime rasti gamtoje. Ypač jeigu kelią atradimams kažkas parodo, paskatina juo eiti. Knygoje patiriame pavyzdžius, kaip elgiasi sunkiose situacijose atsidūrusi gamta. Juk medžiams, žolėms, gyvūnams tenka išgyventi sudėtingas krizines situacijas. Ne visi gimsta ir auga išskirtinai palankiomis sąlygomis. Tenka prisitaikyti, kartais – ir pakovoti. Ne visada ta kova yra žūtbūtinė, arši, dažniau – ieškanti kitos augimo krypties, ar perimant šalia gyvenančiojo lankstumą.

Knygoje yra literatūrinių alegorijų, bet kartu čia daug aiškių pavyzdžių – iš mūsų ir kitų tautų kūrybos, kūrybinių užsiėmimų, buvimo gamtoje ir jos pajautimo galios.

Knyga gali patikti ne tik mėgstantiems įvairias terapijos formas, bet ir kitiems, norintiems geriau pažinti save ir aplinką. Skaitydami galime pasisemti idėjų įvairioms kūrybinėms veikloms: biblioterapinei teksto analizei, kūrybinio-terapinio rašymo užduotims, dėmesingesniems pasivaikščiojimams gamtoje.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą