Psichologo svarstymai apie vienatvę

Clarko E. Moustako knyga „Vienatvė“ anglų kalba publikuota 1961 metais. Autorius – vienas iš humanistinės psichologijos krypties pradininkų, jautriai savo darbe apmąstantis įvairius vienatvės aspektus. Man knyga labiausiai patiko per liudijimus – kaip žmonės susiduria, išgyvena, patiria ir kartais sugeba įprasminti vienatvę.

Knygoje jautriai kalbama apie vaikų patiriamą vienišumą, kai jiems tenka būti atskirtiems nuo tėvų. Ypač išgyvenau aprašymą, kaip skaudžiai vienatvė užpuola ligoninėje vienišą paliktą vaiką. Atrodo, kad dabar tai jau nėra įprasta elgesio norma, bet kažkada ir pačiai su tuo teko susidurti. Sergi, atsiduri ligoninėje ir ten tave gydo, – leidžia vaistus, liepia būti lovoje. O tau artimi žmonės, visa įprasta aplinka kažkur pradingo. Čia turi laikytis visai kitų elgesio taisyklių, o teisingiau – paklusti ir laukti… kažko. Tokiais momentais tenka priimti skausmą, kaip dalį savęs ir išmokti kentėti.

Vienatvę skausmingai išjaučia sergantys, ypač – užkrečiamomis ligomis. Egzistencinė vienatvė užklumpa iš pažiūros sėkmingus, gerai įvaldžiusius realų gyvenimą žmones. Kai jie turi viską ir vieną kartą suvokia – ne tam gyvenu, visa tai niekai, – aš gyvenu ne savo gyvenimą. Šių temų gyvi liudijimai sukrečia ir verčia dar ir dar kartą apmąstyti, – dėl ko gyvenu? Ar tai, kam atiduodu visas jėgas ir yra gyvenimo prasmė? Tokiomis akimirkomis, kurios gali užsitęsti ir labai ilgai, labai svarbus kito asmens žmogiškas artumas, padedantis išgyventi. Nusileidus į savo egzistencines gelmes, dažnai žmogus atranda, ir šaukiasi Dievo. Net ir iki to buvo visiškas agnostikas.

Knygoje autorius remiasi ir Biblija, skaudžiai parodydamas, kokią vienatvę, atskirtumą ir išdavystę teko išgyventi Jėzui Kristui. Ir kad tai gali tapti ramsčiu kiekvienam, atsidūrusiam vienatvės gniaužtuose.

Autorius apmąsto vienatvės sukeliamos kančios prasmę, – per išgyvenamą kančią atrasti save, savo vidinius klodus. Nes savo esme – visi gimsta, kaip ir miršta vieniši. Taip yra sukurtas žmogus, kaip atskiras individas.

Nelengva skaityti, bet išskirtinai prasminga, gili knyga. Rekomenduoju ją mėgstantiems giliau pažvelgti į žmogaus būtį, apmąstyti esmines filosofines – psichologines asmenybės virsmo temas. Knyga turi teorinių įžvalgų, bet jos neužgožia įtaigių pasakojimų ir apie žinomas, iškilias asmenybes ir apie paprastus žmones, susidūrusius ir išgyvenusius vienatvę.

Daiva Janavičienė