Jeigu tekstas sukelia šypseną ir pakelia nuotaiką – jis jau biblioterapinis
Maria Parr puiki knyga „Vaflinės širdelės“ biblioterapine labiausiai gali tapti suaugusiems, mano nuomone. Nors tai – vaikams skirta literatūra. Tokie linksmų išdaigų ir kartu rimtų temų pasakojimai tiesiog glosto širdį…
Vaikai Lena ir Trilė yra kaimynai ir geriausi draugai. Lena – labai padykusi pramuštgalvė mergiotė, o Trilė – neatskiriamas jos išdaigų draugas, kartais ir pats tampantis nuostabiai linksmų idėjų generatoriumi. Sirgti po smegenų sutrenkimo – gana įprasta būsena Lenai, išbandžiusiai ne tik skraidymą nuslydus nuo skalbinių virvės, bet ir biblinės Nojaus valties scenarijų senelio valtyje ir dar daug nuotykių. Tiesa, dauguma sumanymų baigiasi kiek netikėtai… bet tai netrukdo iš naujo sugalvoti naujų…
Maria Parr jautriai, per vaikišką suvokimą, perteikia daug jautrių visuomenei temų – kaip vaikams norisi turėti tėtį, kaip sunku išsikraustyti iš tau įprastos vietos, kaip nejauku, kai bendraamžiai šaiposi iš tavęs ir t.t.. Skaitydami linksmus aprašymus, jaučiame – kaip nejaukiai pasijunta į senelių namus išsikraustantis senolis ir kartu su vaikais pergyvenam, kas bus su seno žmogaus ilgai prižiūrėta sena kumele… Kaip nelengva išgyventi artimo žmogaus netektį ir kuo galima paguosti senelį, kai jam akivaizdžiai trūksta močiutės kompanijos…
Nuostabi knygelė, už jos rekomendaciją esu dėkinga Šalčininkų bibliotekininkėms, kurios mokymu metu dalinosi mintimis apie joms buvusias biblioterapinėmis knygas. Ją rekomenduoju perskaityti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – ir dėl to, kad tai šypseną kelianti istorija, ir dėl to, kad čia jautriai aprašytos subtilios temos – netektis, draugystė, senatvė, šeima, užuojauta ir t.t.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 