Marlen Haushofer romaną „Siena“ bandžiau skaityti ir anksčiau. Tačiau neįveikiau. Šį kartą jį įveikiau daugiau iš užsispyrimo, nei susižavėjimo. Nes ne kartą esu girdėjusi kitus šį romaną įvardinant biblioterapiniu. Keista, bet pagaliau jį įveikusi ir aš galiu pritarti – tikrai ši knyga priverčia susimąstyti, praplėsti savo suvokimo ribas, kelti klausimus, kurie anksčiau į galvą nelįsdavo. Ir tai verčia ieškoti atsakymų, mąstyti… Bet tai knyga, kurią sunku skaityti. Tikriausiai daug įdomiau būtų apie ją diskutuoti mėgstančių dalintis įžvalgomis būrelyje. Nes pirmiausia tai išties… niūri, neigianti socialinį gyvenimą knyga. Belieka ieškoti atsakymų, kodėl taip yra? Kodėl moteriai reikia kažkuo rūpintis, o vyrams – žudyti? Skaityti toliau “Gyventi už sienos“
Aštuoni gyvenimo lapai
Birutės Pūkelevičiūtės romaną „Aštuoni lapai“ ne kartą girdėjau įvardinant biblioterapiniu. Nes jį skaitant prasiplėtė gyvenimo suvokimas, per herojės išgyvenimus atsivėrė savojo gyvenimo sužeidimų ir atradimų priežastys. Nors tai sunki istorija, kurioje gretinamas prieškario valstybės tarnautojo šeimos gyvenimas Kaune ir bėgimas nuo karo, patiriant varginančią bėglių kelionę paskui vežimą. Aprašomas naujųjų užkariautojų smurtavimas, knygos herojei iššaukęs pasąmonės diktuojamas išgyvenimo strategijas. Ir per tai bręstantis žmogiškumas, moralinis pasirinkimas, vaikystės pamokas keičiant suaugusiojo atsakomybe. Skaityti toliau “Aštuoni gyvenimo lapai“
BIBLIOTERAPIJA 