2017 metų spalio 2-5 dienomis keliavau į Stavangerį, vieną iš didžiųjų Norvegijos miestų. Čia vyko paskutinis COST programos mokslininkų tinklo EREAD susitikimas, dalyvaujant visų šalių atstovams. Nors pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo patvirtinti besibaigiančios programos administratorių veiklos ataskaitą, bet kartu vyko ir susitikimų su praktikais konferencija. Džiugu, kad tiek daug žmonių iš visos Europos dirba skaitymo srityje. Šios programos teminiai rėmai – skaitymo evoliucija, besikeičiantys skaitymo įpročiai ir su tuo susiję edukaciniai, ergonominiai, leidybiniai procesai. Kol nežsimiršo, norisi pasidalinti įspūdžiais…
Mokslininkų tinkle COST programoje dalyvavau nuo 2014 metų, į ją mane pakvietė prof. habil dr. Elana Macevičiūtė dėl mano įdirbio biblioterapijos srityje. Tokia, kad ir nedidelė šio vyksmo sąsaja su biblioterapija. Deja, biblioterapijos tyrėjų grupės tinkle sudaryti nepavyko, nors į tyrėjų gretas nuo Klaipėdos universiteto pasikviečiau ir dr. Jūratę Sučylaitę. Tačiau mūsų iniciatyvos biblioterapijos link didesnio dėmesio nesulaukė, o gal ir užsispyrimo neužteko. Kita vertus, tinklas susiformavo jau turėdamas įvardintas tyrimų kryptis pagal kurias toliau formavosi tarptautinės tyrėjų grupės. Grupėje, kurioje mes turėjome mokslinių interesų (emocijų raiška skaitant) imtasi grandiozinių planų – analizuoti Šekspyro tekstų sukeliamas emocijas. Sudėtingiausia mokslininkams sekėsi adaptuoti tyrimo metodiką, pritaikant ją skirtingomis kalbomis kalbantiems ir skaitantiems. Juk tyrimas turėjo analogiškai vykti visų tyrėjų šalyse.
Žmogus planuoja, o Dievas?
Deja, gyvenimas kitaip pakoregavo mokslinius planus ir galimybes juos įgyvendinti, įpusėjus tinklo laikotarpiui, teko ne tik keisti gyvenamą vietą, bet ir veiklos pobūdį. Atsisveikinus su universitetu, nelabai liko motyvacijos tęsti pradėtą veiklą, tačiau savo indėlį į temą atlikau – parengiau mokslo studiją „Skaitymo evoliucija“. Ji netrukus bus publikuota lietuvių kalba. Čia sudėjau pagrindines mokslininkų tinklo idėjas, jas transformuodama į patirtį Lietuvoje, turinio analizės metodu kokybiniu tyrimu ištyriau Lietuvos Nacionalinės bibliotekos elektroninių dokumentų paslaugos vartotojų patirtis apie besikeičiantį skaitymą.
Profesorės Maryanne Wolf paskaita apie skaitymo transformacijas
Grįžtant prie Stavangerio konferencijos, labiausiai joje patiko Tufts universiteto (JAV) profesorės Maryanne Wolf emocionalus pasisakymas plenariniame posėdyje. Profesorė yra Kalbos ir skaitymo tyrimo centro direktorė. Jos mokslinių tyrimų interesai apima skaitymo transformacijas (keičiantis medijoms ir prietaisams, iš kurių mes skaitome) ir jų įtaką žmogaus vystymuisi. Savo darbuose profesorė aiškiai signalizuoja: tėvai, skirkite pakankamai dėmesio augantiems vaikams, skaitykite jiems ir jie jus mėgdžios. Skaitančių vaikų smegenys vystosi sklandžiau, jų kalba ir reakcijos į pasaulį kūrybiškesnės. Anot profesorės, kiekvienas žmogus pats turi išvystyti už skaitymą ir suvokimą atsakingas smegenų sritis, šie įgūdžiai nėra įgimti. Kuo daugiau skaitome, daugiau suvokiame ir patiriame, tuo daugiau jungčių smegenyse susidaro ir taip mes tampame protingesni, sąmoningesni ir aprėpiantys daugiau pasaulio.
Šiuo metu prof. Maryanne Wolf tyrimai skirti parodyti, kaip skiriasi giluminis skaitymas (deep reading) ir paviršinis slydimas tekstu (swimming). Įgydami giluminio skaitymo įgūdžių, mes per dešimtadalį sekundės sugebam ne tik atpažinti raides ir iš jo suprasti žodžiu. Tuo pat metu dirba didelė dalis smegenų, atsakingų už konteksto, reiškiamų emocijų, siužeto linijos reikšmių ir kitus suvokimus. O neoromoksliniai tyrimai rodo, kad paviršutiniškai slystant tekstu, šios smegenų jungtys neįsijungia. Nesuformuojant giluminio skaitymo įgūdžių, jos ir nesivysto. Mokslininkės teigimu, nėra reikalo kalbėti apie praeities privalumus, reikia žvelgti į priekį. Būtina giluminio skaitymo privalumus vystyti ir skaitantiems iš elektroninių prietaisų. Šiuolaikiniai vaikai turi vystyti dvigubus skaitymo gebėjimus, – perimti skaitymo popierinėse medijose privalumus ir įgyti pakankamai elektroninių tekstų skaitymo įgūdžių.
Praktikų žvilgsnis į skaitymo problemas
Gal ir nieko keisto, kad konferencijoje pranešimus parengusių praktikų požiūris į skaitymo evoliuciją ne visai sutampa su mokslininkų teorinėmis įžvalgomis. Amžina dilema – mokslininkai kuria teorijas, o praktikai nori praktiškų sprendimų. Gal būtų buvę tikslinga šias praktikų įžvalgas išklausyti prieš inicijuojant mokslinių tyrimų idėjas? Bet kaip tada su tyrėjų laisve rinktis tyrimo objektus ir temas? Vienaip ar kitaip, praktikams buvo įdomu paklausyti, kokius tyrimo rezultatus gavo, ar planuoja mokslininkai. Bet jiems jau svarbu ne tai, kas keičiasi, ko mes netenkame, vykstant medijų pokyčiams. Jiems svarbūs moksliininkų tyrimai apie galimybes giluminio skaitymo privalumus perkeliant į skaitymą iš elektroninių prietaisų. Jie klausia – kaip tai padaryti? – patarkite.
Šiek tiek laiko pasižvalgyti aplinkui
Gaila, kad apsilankymo Stavangeryje metu pusę laiko lijo. Nors ir šiltas ruduo, bet prie jūros jis labai greitai pavirsta grėsmingu. Pučiantys stiprūs vėjai, lietus… ach, beveik kaip Palangoje. Bet tik išlindus saulutei, viskas nušvinta, ir skatina pasigėrėti šiaurietiška tvarka ir subtiliu grožiu. Senokai buvau šiaurės Europos šalyse, jau ir pamiršau tą įspūdį – užčiustytas kiekvienas lopinėlis, kur tik yra žemės – joje auga gėlės. Kur nėra žemės, ant uolų, ar ant šaligatvio sustatyti įvairiaspalviai vazonai su rudenėjančiomis spalvomis pasipuošusiomis dekoratyvinėmis gėlėmis. Kiekviena miesto gatvelė leidžiasi nuo kalno, atverdama uolų arba jūros grožį… Stavangerio Koncertų salė pastatyta ant jūros kranto. Stiklinės pastato sienos atsuktos į jūros, jose išsidėsčiusių salų ir jas jungiančių tiltų panoramą. Grožėkis, svajok, medituok… Kaip gaila, kad Klaipėdoje ši idėja neišsivystė….
Poezijos terapija aerouoste
Atkreipiau dėmesį, kad tėvai su vaikais prieina ir kažką stropiai dėlioja ant sienos. Priėjau arčiau – ogi tikras poezijos terapijos stendas. Gražus kalnų peizažas ir ant jo – išsibarstę žodžiai. Juos galima pasirinkti ir dėlioti pagal savo nuotaiką. Kadangi tai oro uostas, žinoma, eilių tema – kelionės. Bet ta pati idėja gali būti pritaikyta ir kitose vietose. Štai ir baigiamasis biblioterapinis aspektas…
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 