Kurį laiką tikslingai save sustabdžiau Irvin D. Yalom‘o knygų skaityme. Kartais psichoterapijos pasidaro per daug… Bet po gerų metų Nacionalinės bibliotekos Laisvalaikio skaitinių lentynoje aptikus neskaitytą Yalomo knygą „Mamytė ir gyvenimo prasmė“ dvejonių apie tai, ar ją noriu skaityti, neturėjau. Ir džiaugiuosi. Jau atradusiųjų I. D. Yalomo istorijų žavesį, raginti paskaityti šią knygą ir nereikia. O dar neskaičiusiems jo knygų, labai rekomenduoju perskaityti. Tiesiog kaip galimybę geriau suvokti save ir aplinkinius.
Knyga sudaryta iš atskirų novelių – pasakojimų iš psichoterapeuto kasdienybės. Kai kurios turinio prasmės labai užkabino mane, pavyzdžiui sapno apie mirusią mamą prasmių atskleidimas. Sapnas toks keistas – mama sėdi kino teatre tarp žiūrovų, o sūnus moja jai. Pats eina į siaubo kambarį, ir prieš pranykdamas jo tamsoje, moja ir šaukia mamai: „Mamyte, kaip gi aš, mamyte?“
Nežinau, kaip vyksta psichoterapijoje sapnų aiškinimas, neteko to patirti. Bet šiame pasakojime atskleistos prasmės, apmąstymai iš praeities jausenų – nuostabūs. Sapno tęsinyje pagal savo metodiką gilindamas suvokimą, autorius mato vaizdinį: mama laiko rankose pirkinių krepšelį. Pasirodo, kad jame – jos sūnaus parašytos knygos. O autorius gėdijasi mamos, juk ji visada gyvenime buvo tokia… pasipūtusi, valdinga, bemokslė, ji net nemokėjo skaityti… „Kam gi ji tamposi tas knygas – beveik suirsta autorius, juk ji nežino, kas jose parašyta.“
Mama taip išreiškia pasididžiavimą savo sūnum, ji tiesiog tiki, kad jis labai protingas ir parašė geras, teisingas knygas. Ir mamai to pakanka.
Autorius nervinasi, negali suprasti, kaip čia yra – gyvenime jis niekada nemojavo mamai, niekada neieškojo jos draugystės ir jau tikrai jam nerūpėjo jos nuomonė apie jo protingas knygas. Argi kas nors gali turėti rimtą nuomonę apie knygas pagal jų storį, galbūt skleidžiamą kvapą? – juk jos vertingos savo turiniu… Sapno prasmių aiškinimasis apverčia daugelį nusistovėjusių nuostatų – autorius pamato mamą kitaip. Ji visą gyvenimą dirbo, valdė namus, padėjo savo tėvų šeimai… ir visu tuo sudarė sąlygas sūnaus išsimokslinimui. Ir mama tuo didžiuojasi. Mamai taip pat buvo sunku suprasti savo protingą sūnų.
Taigi, o sūnaus nepasitenkinimas, argi jis neteisus? Juk niekada negavo trokštamos paramos, artumo, kurio laukė iš mamos. Ar gali būti, kad jo darbų pagrindinis siekis yra gauti mamos pritarimą? Patvirtinimą, kad jis viską daro teisingai, gerai?
Visa ši prasmių pynė mane labai sužavėjo. Ir ypatingai pabaiga, kurioje autorius dar kartą apverčia pasakojimą ir įsitikinimus. Tai kodėl gi buvo tas skaudus klausimas sapne „Mamyte, kaip gi aš, mamyte?“. Mama paaiškina: “Tai nėra tavo sapnas. Tai mano svajonė.“
Nuostabi istorija. Apie mamų svajones, kurios kartais išsipildo ir po jų mirties.
Įdomios ir kitos knygoje pateiktos istorijos, bet šioji mane labai užkabino.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 