JAV gyvenančios kinų kilmės amerikietės Celeste Ng romanas „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“ susiskaitė greitai. Nors knygos apimtis viršija 350 puslapių. Skaitėsi greitai… nes viskas ten išrašyta, praktiškai nebuvo vietų, kuriose reiktų sustoti, apgalvoti apie kontekstą ar reikšmes. Na, tiesiog puikiai sukramtytas produktas, paaiškinta viskas iki smulkmenų. Siužetas intriguojantis, daug „moteriškai nutylimų“ problemų, su kuriomis, matyt, greičiausiu laikotarpiu susitiksim ir mes (jau sutinkame, bet gal dar ne taip aštriai?) Tai – surogatinės motinos, moters ir motinystės santykis, ar idėja, kaip čia ją pavadinti. Seksualumas paauglystėje, čia ištinkančios problemos, kurių sprendimus akmeniu nešiojamės visą gyvenimą (cituojant knygos mintį). Demokratija, kai kartu sugyvena (?) skirtingos rasės, lygūs visi sluoksniai, kiekvienas turi vienodai galimybių…. siekti. Ir viską užgožiantis menas, buvimas kūryboje.
Rimta ir kartu paviršutiniška knyga, – tokia trumpa mano nuomonė apie ją. Akivaizdžių į kai kurias visuomenes jau atėjusių ar dar tik link jų artėjančių problemų rinkinys siužetinėse linijose. Labai man suskambėjo populiariosios kultūros tyrėjo Timothy Aubry mintis, – tokie tekstai masinei auditorijai reikalingi, kaip tam tikra terapija kenčiantiems nuo vienišumo, neprisitaikymo. Knygų skaitymas suteikia galimybių tapatintis su herojų patiriamais sunkumais atsidūstant – aš ne vienišas tame kelyje. Problemų rinkinys ir beveik atviri patarimai, kaip jas įveikti. Vienas iš pagrindinių receptų – vystyti gebėjimą priimti ir toleruoti kitoniškumą. Šiame romane nesugebantiems „siekti tobulumo“, tenka trauktis…, ieškoti kitos gyvenimo stotelės…
Vaizdais išreikšta konkretaus gyvenimo prasmė. Kaip tai daro alternatyvi (kai kam – pozityvi, nes netobula) romano herojė – menininkė Mija. Tobulumą ji patiria kurdama. Pragyvenimui užsidirba valydama turtingųjų namus ir dirbdama padavėja. Visai nesiekia materialaus pasaulio tobulybės. Iškilusias rimtas problemas sprendžia kojomis arba, tiksliau, suklerusiu automobiliu. Susikrauna ten visą mantą, dukterį ir… toliau, tolyn, nuo čia besimezgančių ryšių, kurie, žinoma, susiję su nesprendžiamomis, ar nesiryžtančiomis spręsti problemomis.
Knyga apie demokratijos grimasas, o gal – jos keistą pasireiškimą. Kai vieni daug dirba, kad galėtų išgyventi ir iš pervargimo nusprendžia atsisakyti kūdikio. Kiti – visko turi per daug, bet… negali turėti vaikų. Ir paniškai jų nori. Yra pasirengę praeiti visus išbandymus, kad galėtų globoti kūdikį, laikyti jį ant rankų, savintis, jo garbei kelti didžiausias iškilmes, kentėti teismų procesus… Problemos sprendžiamos teisiniu keliu, ir argi yra bent kiek realios vilties, kad galimas nukrypimas nuo vienintelio teisingo sprendimo? Pasvarstyti, pavarginti visus – demokratiška. Bet svarbiausia – teisingas (tobulas) sprendimas. Ir jį paneigiantys netobulieji. Paneigia… vėl gi pabėgdami. Gal dabar tik taip ir dera spręsti problemas?
Ir iš kitos pusės – viskuo užtikrintos ir įsitikinusios savo tobulu teisumu jaunos merginos apsisprendimas – negimdyti. „Akmeniu tai neši visą gyvenimą“ – savo kūryba sako menininkė, nors realybėje tik ji moka kenčiančią priglausti, tyliai pabūti šalia…, kol nurims kenčianti Siela. Kuri yra pas kiekvieną, koks tobulas ar netobulas gyvenimo kelias tau skirtas.
Tobulas gyvenimas romane kiek ironizuojamas. Įvaizdis, kai vienas iš šeimos narių padega savo namus ir pabėga. Nors mama yra įsitikinusi, kad jai, vienai iš savo dviejų dukrų ir dviejų sūnų, gyvenime suteikė viską. Nes mama pati visada žinojo, kaip gyvenimą tvarkyti tobulai: prabangūs namai, dideli atlyginimai, ne per daug varginantis darbas, šeima, nuskriaustųjų užtarimas (įsitikinus, kad jie turi būti dėkingi už tai), vaikams suteiktas išsilavinimas ir t.t., – juk viskas padaryta tobulai. Bet kodėl jos vaikus taip traukia ta keistuolė, nieko neturinti menininkė?
Verta paskaityti knygą, bet nesitikėkite joje gilių apmąstymų, svarstymų, herojų išgyvenimų. Apie viską gana glaustai. Siužetas, vaizdai, įvykiai. Istorijos… Man kažkaip norisi gilesnio apmąstymo, nutylėjimų, konteksto, kuriame gali įsitepti… tiesiog patylėti. Ši knyga man pasirodė tam netinkama. Joje visko su kaupu ir viskas paaiškinta.
Perskaičius įdomu pasvarstyti, ką tau sako tas istorijų rinkinys? Bus įdomu apie knygą pasikalbėti skaitytojų klube.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 