Stefano Cveigo romaną „Širdies nerimas“ skaičiau ilgokai. Man jis lengvai nesiskaitė. Didelį psichologinį krūvį turinti knyga, daug išgyvenimų, jausenų, apmąstymų nelengvomis temomis. Siužete atspindėtas biblioterapijos procesas, tiesa, nepilnas. Arba tai, kas gali turėti įtakos asmens pasikeitimams, bet realiai neįvyksta. Šiuo atveju perskaityta pasaka pagrindiniam romano herojui, jaunam jautrios sielos karininkui, „numeta raištį nuo akių“. Jis suvokia ir pajaučia, kad pasakoje aprašytą džiną, „užsikorusį jaunuoliui ant nugaros“ jis pats sutiko gyvenime ir yra to žmogaus valdomas. Nežiūrint to, vaikinas neišsiaiškina, kurios vertybės jam svarbiausios ir todėl… nusprendžia geriau rizikuoti kare, nei spręsti išties sudėtingas meilės problemas gyvenime.
Skirtingų vertybių susidūrimas
Skaitant šią knygą daug mąsčiau – kaip sunku apsispręsti, jeigu reikalingi netradiciniai sprendimai. Rašytojas talentingai parodo skirtingus vertybių pasaulius. Tvirtai pasitikintys karininko morale, paklusimu ir aiškiu atsiribojimu nuo „širdies nerimo arba vidinio sąžinės balso“, sunkiai supras kitokio „sukirpimo“, atjauta ir širdies balsu besiremčius. Iš kitos pusės stiprus savo vertybėmis ne tik įsitikinimuose, bet ir gyvenime yra daktaras Kondoras. Jis ne tik profesionaliai gydo, bet ir užjaučiamai gyvena: padeda vargšams, slaugo neregę savo žmoną, ieško visokių įmanomų galimybių padėti paralyžiuotai jaunai merginai. Pagrindinis istorijos pasakotojas, netradiciškai jautrios širdies karininkas, įklimpsta keistos meilės pinklėse. Kažin, ar tai pinklės. Visaip čia galima galvoti, – kas vyko tuose paslaptinguose rūmuose. Užkabinta jautri širdis dėl netyčia padaryto netakto (nežinodamas apie sunkią Editos ligą, jis pakvietė merginą paralyžiuotomis kojomis šokiui, – iš pareigos šeimininko dukrai). Prasiveržus jausmų bangai, gailestis augo, nežinojimas, kaip elgtis plėtėsi… o susigaudyti ir pasikalbėti nebuvo su kuo…
Jausmai neįgaliajam ir aplink jį
Istorija įdomi pirmiausia jausminiu atspindėjimu – kaip jaučiasi jautrus žmogus, pakliuvęs į keblią situaciją. Kaip plečiasi sunki moralinė našta, jeigu mėtaisi ir negali pasirinkti tarp vertybių, kai nesupranti (o gal išduodi?) savo jausmus. Knygoje nemažai pasakojama apie elgesio su neįgaliu asmeniu specifiką. Tai pažintinis dalykas iki šiol su tokiais reiškiniais nesusidūrusiems.
Neįgali mergina įsimyli, o būdama turtinga ir pripratusi, kad viskas jai paduota – negali susitaikyti su jausmų atstūmimu. Užsispyrimas ir kitų nepaisymas – ar ne iš tėvo paveldėtos savybės? Bet jos reiškiasi visai kitaip… deja, tokios gyvenimo grimasos.
Ore tvyrantis klausimas “Kada jau pasveiksiu?“ – aplink kelia disharmoniją. Argi gali kas nors atsakyti į šį klausimą, juo labiau, kad atsakymas būtų ne į klausimą “kada“, o tik – “kiek gali situacija pasikeiti į gerąją pusę?“ Tai gerai supranta daktaras, bet visiškai ignoruoja ir tėvas, ir duktė. Jie pasiryžę brangiai mokėti ir nori patikimo užtikrinimo “jau greitai“. Jeigu atsargus ir patyręs daktaras taip nesako, atsakymui išgauti pajungiamas jautrios širdies pašalietis…
Didelis turtai ir didelės nelaimės
Labai aiškiai nubrėžiama „turto ir jausmų“ priešprieša. Visą gyvenimą siekęs turtų Kekešfalvos dvaro savininkas, juos įgijęs nesidžiaugia. Susvyravo jo gyvenimo suvokimas, iki tol tvirtos vertybės – gebėjimai apgauti, iškęsti nuoskaudas, – kad užsidirbtum. Dabar jis atiduotų viską, kad tik jo mylimiems žmonėms būtų geriau. Bet jie kenčia kartu, turėdami pasakiškus turtus. Tėvo sunkiai įgyti turtai ligonei – tiesiog duotybė, kuria įprasta naudotis. Su kuria, tiesą sakant, nedaug ką ir nuveiksi, jeigu turtai negali suteikti nei meilės, nei sveikatos. Kita vertus, visai kita istorija būtų apie sunkia liga sergančią neturtingą merginą, kažin ar ji būtų bent kiek viltingesnė…
Vertybiniai sprendimai ir atsiribojimas nuo jų
Įdomia detale man pasirodė karininko gebėjimas persijungti į statutinę drausmę, netgi griebimasis jos, kaip šiaudo, iškilus moralinėms dilemoms. Kol vykdai įsakymus, esi ramus. Nes aukštesniam pagal rangą privalai paklusti. Ten išsijungia širdies nerimas ar sąžinės balsas. Bet kai įsakymas įvykdytas… vėl atbunda širdis. Ir tuomet vėl tenka ieškoti kitokių, vertybinių sprendimų.
Ir tai ne viskas, tik keletas labiausiai įstrigusių momentų. Būtų įdomu padiskutuoti su savaip knygą perskaičiusiais.
BIBLIOTERAPIJA 