Laiškai, beveik užmirštas žanras. Apie gyvenimo prasmės paieškas kalbėti laiškais… gal kažkada buvo įprasta?
Kęstučio Marčiulyno Bo Hoeng Sunim knygos „Laiškai iš Drakono kalnų“ neperskaičiau anksčiau, bet gerai, kad eilė jiems atėjo bent po 10 metų. Kai autorius jau iškeliavo Anapilin, ir dabar jau negaliu jo spektaklių pamatyti. Keletą kartų bandžiau gauti bilietus, bet vis nepavykdavo.
Knygą rekomendavo biblioterapijos mokymų dalyvės. Kažkada ją skaičiusi moteris sakė, kad tai labiausiai jos mintyse užstrigusi knyga. Apie gyvenimo prasmės paieškas, kitoj pasaulio pusėje – Pietų Korėjos vienuolyne. Tokius gyvenimo posūkius sunku suvokti, bet jie gerokai sujudina mūsų vidinį mąstymą, dialogą su savimi. Paskaičiusi susimąsčiau, kad tikrai taip aštriai apie gyvenimą seniai nemąsčiau…
Rekomenduoju ieškantiems savęs, nerimstantiems, keliantiems egzistencinius klausimus. Kas mus skatina viską mesti ir lėkti? Ką gi randame toli pabėgę? Manau, kad tokie klausimai ne vienam kyla, ne tik prieš Kalėdas.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 