
Francesc Miralles romanas „Maži dalykai dideli“ yra tarsi lengva filosofijos knyga. Pagrindinis jos herojus Samuelis – literatūros dėstytojas, atsiribojęs nuo socialinių ryšių vyras. Katinas pralaužia ledus. O gal tas pralaužėjas buvo kitas katino šeimininkas, mansardoje gyvenantis a la pozityvių tekstų rašytojas, senjoras, paskatinęs katiną „atrasti“ kaimyną? Žodžiu, kaip tik katino krebždenimas į duris atrakina Samuelio gyvenimo srovę… ir į ją palengva suplaukia kiti keistuoliai, vaikystės meilė, nauji siekiai ir įsipareigojimai, … Vyksta judėjimas, Samuelis išeina iš savo siaurai apibrėžtų ribų.
Romane radau nemažai vertų apmąstymo minčių. Apie giminystę, be tėvų (nors tėvui išlaikant finansiškai) užaugusius vaikus ir jų baimę (ar negebėjimą) suartėti su kitais. Romano siužete tokie įprasti dalykai, kaip pokalbis, kvietimas kartu išgerti kavos ar paplepėti gali virsti didžiu filosofiniu apmąstymu arba traktatu apie kačių filosofiją, kurio pagrindinės dalys yra: dvasinis gyvenimas, emocinis gyvenimas ir juslinis gyvenimas… Čia patirsite keistuolių mistinius apmąstymus ir kitų elgesį pagal sutiktųjų lūkesčius ir t.t.
Knyga gali būti biblioterapine, atrandant kaip svarbu turėti ryšius su kitais ir juos palaikyti, apie tai, kad bet kuriam amžiuje ir koks keistas – kūnu ar siela sergantis bebūtum, gali sutikti tokius, kam esi įdomus. Galite kartu atrasti vertybių, kuriomis dalintis malonu ir tarpusavyje, ir su kitais sutiktaisiais…
Paguodžianti, viltinga, lengvai filosofinė knyga. Tiesa, jos stilius man pasirodė toks… dirbtinai palengvintas, lyg ir adaptuotas paprastesniam suvokimui. Mėgstančius mąstyti giliau, tai gali erzinti. Nors lengvas stilius juk lengvai ir įveikiamas, taigi… linkiu malonaus pabendravimo su socialinį gyvenimą atrandančiais simpatiškais Barselonos keistuoliais.
Daiva Janavičienė