Mama rūpintis reiktų ne tuomet, kai ji prapuola…

Tiesiog mamos Likimas

Ko gero iki šiol dar nesu skaičiusi korėjiečių autorės knygos. Šią rekomendavo viena iš Skaitytojų klubo narių, bet knyga bendram ateinančio mėnesio skaitymui ji liko neišrinkta. Shin Kyung-Sook romanas „Prašau, pasirūpink mama“ mane suintrigavo, nes tai pasakojimas apie mamą. Juk visi mes turim mamas, dauguma iš mūsų – ir pačios esam mamos. Taigi, tema artima ir aktuali. Nes apie mamas ne taip dažnai ir pagalvojam, deja…

Romane autorė apmąsto mamos dalią. Kaip ji jautėsi, sunkiai besiversdama ir vos sudurdama galą su galu, augindama 5 vaikus. Nežinau, ar romano siužetas turi autobiografinių bruožų. Galbūt tai daugelio moterų likimo sankaupa, nes vienam gyvenimui tiek išgyvenimų lyg ir per tiršta… Skurdas, nuolatinis sekinantis darbas, auginant vaikus, prižiūrint daržą ir naminius gyvulius (jei tokių įgali nusipirkti). Bėgimas su našta ant galvos – sumalti turimas ryžių atsargas. Paskui – su našta ant galvos, ant nugaros ir prie kojų – važiuojant traukiniu pas vaikus ir t.t. Patirta vyro neištikimybė, pagimdytas negyvas kūdikis, senatvėje užvirtusios ligos…, kurių niekas nepastebėjo?… Kol vieną dieną mama … pradingo. Važiuodama pas sūnų, traukinių stotyje, atsiliko nuo vyro… ir prapuolė.

Štai tada ir prasidėjo visų atgailavimas. Kaip taip galėjo nutikti? Kas turėjo pasitikti mamą? O kodėl aš? O ką tu tada veikei? Štai kaip, pasirodo, ji vargo gyvenime. Ir ką, argi mes dėl to kalti? – pasirodo, kalti. Didelė knygos dalis – kitų apgailestavimai, prisiminimai iš „anksčiau buvusio įprasto gyvenimo“, primenant vienas kitam – „pasirūpink mama“. Graudi, tokia liūdna knyga. Verčia susimąstyti apie universalią mamų dalią… Bet kurioje kultūroje, bet kuriuo laiku.

Keičiasi intencija būti mama?

Mama užaugimo 5 vaikus, apie ją pasakojanti duktė – taip ir neištekėjo. Važinėja po pasaulį, lanko įvairius seminarus, tobulinasi… ir neturi noro / intencijos kurti šeimą. Nors mama taip laukė, kada tai įvyks. Viena duktė augina 3 vaikus – moderniam bute, kur viskas po ranka… ir neturi niekam laiko, nei jėgų. Tik šokinėk ir spėk sugaudyti mažuosius. Kada gi spėsi pagalvoti apie mamą… ar šiaip kažką kita gyvenime.

Broliai… broliai sukūrė šeimas, jose vyrauja karjeros siekiai, nepatenkinti kažkieno lūkesčiai. Deja, čia mamai irgi nelabai vietos yra. Kol ji buvo – ir pati suprato, kad labiau trukdo, nei yra laukiama. Ir tuoj išvažiuodavo namo, į savo kaimą. Kur nereikia visiems grūstis vienam kambary…

Tarsi nieko naujo, ir mūsų patirtis panaši. Bet skaityti visa tai aprašyta tekste – nelengva. Verčia susimąstyti apie mamos buvimą ir… jos pradingimą.

Daiva Janavičienė