Metų atradimas, mistika ir realus žmonių gyvenimas. Iš senovės, apie aisčių gentis.
Apie Rasos Aškinytės romaną „Glesum“ girdėjau ir anksčiau, džiaugiuosi apsisprendusi paskaityti. Labai netikėtas pasakojimas – ir stilius, ir siužetas, ir pati prieiga prie temos. Pasakojimas apie senovės aisčių gentis, – juk aiškiai supranti, kad tai mistika, fantastika. O viskas taip realu… Gal čia tas baltiškai-aistiškas genetinis kodas taip paliečia širdį?
Mistika jau pavadinimuose – ir knygos, ir jos vidinėje struktūroje. Žvilgsnis į žvaigždes, tarsi jos lemia mūsų ir pasakojimo herojų Likimą, jame tekančias vandens, pieno ar midaus upes o gal – ir ištrykštančias ašaras, tik kas lemia visa to gausybę arba trūkumą? Kada kelią užtveria lietus, o kada – paplūdęs kraujas ar pažeme slenkantis rūkas? – visi šie reiškiniai vientisa gija užkoduoti pasakojimuose, besiburiančiuose apie skirtingas žvaigždes. O istorija vientisa – apie žmogiškus jausmus ir jų išdavystę, apie savęs priėmimą ir neigimą, apie mistinius gebėjimus gydyti arba kariauti… ir ne tik.
Rekomenduoju knygą mėgstantiems mistiką ir kartu sugebantiems užgriebti čia jaukiai įsikūrusius žmogiškus jausmus – Meilę, Išdavystę, Nepasitikėjimą savimi, gebėjimą / negebėjimą pasišvęsti motinystei, karybai ar kitų gydymui, ir dar daug detalių galime čia atrasti, – kas mums svarbu, ką širdis išpažįsta svarbiu mūsų gyvenimo vedliu.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 