Supančiojantis dangus

Piia Leino romanas „Dangus“ man pasirodė distopija, arba tai, kas realiai gresia žmonijai ateityje. Pasitenkinimo ieškojimas virtualioje realybėje, abuojumas viskam realioje aplinkoje ir … visiška priklausomybė nuo „Dangaus“ paslaugas teikiančiųjų, kas tai bebūtų – nacionalistinis judėjimas, valdžią uzurpavusi grupuotė ar dar kažkas, ką net sunku ir įvardinti. Tai ir neįdomu, svarbiausia – kad neatimtų dangaus, kad leistų ten būti vis ilgiau, kad išgalėtum nusipirkti įspūdžius sustiprinančią aparatūrą…

Knyga iš „Keliautojai laiku“ serijos. Gąsdinanti, artėjanti realybė… klausimas, – ar dar galim jai užkirsti kelią?

Suomių autorė rašo lyg ir apie savo šalį, Apie Helsinkyje plintantį nemotyvacijos, paklusimo ir nejautros virusą. Bet reliatyvi realybė gal jau ir be sienų, arba esanti visur. Įsismelkianti sąmonėje ir … tampa tikra, o, gal tik menama, bauginančia siena, kurią įveikti, pirmiausia, baisu. Neįmanoma net pradėti galvoti apie tai. O gal ta siena ir yra tik „dangaus“ vartotojo galvoje, bet tai ir yra didžiausia kliūtis, iš kurios labai mažai vilčių ištrūkti.

Istorija papasakota labai meistriškai, graži kalba lyg ir atstoja tą aprašomą skurdžią realybę. Daug vaizdinių, metaforų, pastebėjimų, detalių iš ne visai realaus ar mums dar vis realaus gyvenimo. Kas būna, kai tampi abejingas viskam? Kas gali pažadinti? Kodėl pavojingi migrantai? – ar tik ne tuo, kad jie per daug gyvi ir vis kažko nori, pavyzdžiui, auginti vaikus? Kas bus, kai gyvenimo esme tampa credo – kuo ilgiau pabūti laimingu virtualybėje?

Tokie graudūs klausimai, į kuriuos, manau, pats laikas pradėti ieškoti atsakymo… Biblioterapine prasme, mano manymu, labai tiktų diskusijoms apie jausmų ir emocijų svarbą, apie siekius ir nuobodulį. Apie „profesionalumą“ ir jo taikymą įvairiose gyvenimo srityse, apie motyvaciją gyventi ir tai, kas ją palaiko.

Rekomenduoju tiems, kas mėgsta skaityti nutolusias nuo realybės, bet jai artimas knygas apie tai, kas mums gresia.

Noriu pacituoti metaforą apie netyčia vienos iš pagrindinių herojų, Inos, atrastą reliktą iš praeities – poezijos knygą. Skaitomi eilėraščiai galiausiai nulemia merginos pasiryžimą – bėgti iš šios supančiojančios dangaus realybės.  

Daiva Janavičienė