
Apie meilę, neapsisprendimą ir pasekmes. Apie prisirišimą prie gimtinės
Islandų rašytojo Bergsveinn Birgisson romanas „Atsakymas į Helgos laišką“ ne tik apie nesantuokinę meilę, man ši knyga labiau apie vertybes, įpročius, sprendimų priėmimą / nesiryžimą juos priimti.
Autorius – humanitarinių mokslų daktaras, gilinasi į liaudies kūrybą, pasakas, senovės poetines legendas. Visa tai atsispindi knygoje. Viena vertus, atrodo kiek dirbtina – kai į kaimo gyventojų aktualijas įpinami gilūs, išmintingi pamąstymai, netgi – eilėraščiai. Greta familiarių buitiškų pastebėjimų sugula talpios metaforos ar ištraukos iš senovės islandų epų. Kita vertus, juk lieaudies kūryba ir yra iš liaudies ir buitiškos realybės. Vieni čia geba ištarti keletą žodžių ir nusišnypšti, kiti – tyliai ar balsu reikšti išmintingas mintis.
Siužetas būtų trivialus šiems laikams – vienoje šeimoje nėra sutarimo ir moteris ieško meilės už tos šeimos ribų, kitoje – moteris negali turėti vaikų ir … vyras ieško objekto neišsipildžiusiai meilei išreikšti. Kaimynai susitinka tvarte, dirbant avininkystės darbus … romantika ir vaizduose ir garsuose bei kvapuose ne miestiečiams… Bet tikriesiems islandiško kaimo gyventojams tai susiję su giliai susiformavusiomis vertybėmis – meile savo kraštui, gimtinei, ten gyvenantiems bendro likimo broliams ir sesėms.
Sunkus pasirinkimas – užgniaužti meilę moteriai ar bėgti iš širdyje įsišaknijusios gimtinės. Į miestą, sotų ir neaiškų, varganą gyvenimą pabėgsi – o ar išliks meilė? Kaip moraliai galima būtų išspręsti dilemą – taip ir lieka tik retoriniu klausimu, į kurį kiekvienas gali atsakyti savaip. Kaip ir į klausimą, ar geriau būna, kai problemos nesprendi…
Daug apmąstymų keliantis romanas. Rekomenduočiau jį mėgstantiems „pasikapstyti po turinį“, jį apmąstyti, galbūt – padiskutuoti. Ne visiems patiks „kaimo romantika“, ne visi supras gilias mintis apie pasirinkimų kryžkelę. Man knyga patiko.
Daiva Janavičienė