
Tėvystę kartais tenka atrasti ir jos mokytis nelengva
Vyro pasakojimas apie ne visai savo noru atrastus tėvystės džiaugsmus ir skausmus. Tony Parsons romanas „Vyras ir vaikas“ įtraukia pasakojimu apie šiuolaikinius šeimos virsmus. Kažkaip įprasta, kad apie tai kalba moterys, o šis romanas išsiskiria tuo, kad čia šiuolaikinis vyras patiria „paliktojo su vaiku“ vaidmenį. Tiesa, jis pats yra to virsmo kaltininkas… bet juk taip nutinka daugeliui, baisiai čia ta viena naktis!
O žmonai atrodo kitaip, ji savo kailiu patyrė, ką reiškia „atleisti ir tikėtis, kad tai nesikartos“. Nes augo šeimoje, kur tėvas – niekaip neišaugantis iš hipių saviraiškos. Todėl ji griežta – jei nuklydai vieną kartą, bus ir kiti. Tik paskui sau tai leisi daug paprasčiau. Gal toks ir yra tas nuodėmių kelias?
Taip nutinka, kad vaikas tam tikrą laiką lieka su tėčiu, kuris iki šiol žinojo tik darbą televizijoje, ir nemoka nei makaronų išvirt, nei gerą sumuštinį sutept. Ką jau ten kalbėt apie gebėjimus trimečiam vaikui išplaut galvą. Ir prasideda gyvenimo mokykla. Nelengva, romane apie tai – mažai teorijos ir filosofijos, daugiausia praktika.
Kita svarbi siužeto linija – naujų santykių mezgimas, renkantis jau ne visai pagal gražias akis, o pagal gebėjimą pagelbėti, atjausti, suprasti kitą. Nors, atrodo, to netrūko ir ankstesniuose santykiuose, bet kažkodėl pasidarė nuobodu… Gal tai šio amžiaus santykių išbandymo kelias?
Siužetą sustiprina dar keltas linijų, pavyzdžiui, tėvų šeima, jos stiprybė ir kartu… konservatyvumas, jaunystėje sūnui atrodantis visai neromantiškai. Ankstesnės kartos vyras – stiprus, drąsus, rizikuojantis, demonstruojantis tvirtą charakterį sprendimo reikalaujančiose situacijose. Jo sūnus – abejojantis, siekiantis kompromisų, bet … moka gerai patarti pradedantiems TV laidų vedėjams. Tarsi apie smulkmenas, bet jos labai padeda… ir viską sureguliuoja. Kartų skirtumai, aplinkos įtaka santykiams?
Vis labiau ir pas mus aktualėjanti vaikų nepasidalinimo tema po skyrybų. Bjaurūs vienas kito skundimai, kuo stipresnių argumentų ieškojimas apjuodinimui, – iš tiesų, ar kovotojai galvoja apie vaiką, kas jam būtų geriau? Puiku, kad čia situacija išsprendžiama tolerancijos linkme, pagalvojant apie vaiką, bet yra ir kitos siužeto vystymosi galimybės, apie jas sunku skaityti.
Manau, kad knygą rekomenduočiau vyrams, nors abejoju ar jie tokias knygas ryžtųsi skaityti. Bet būtų pravartu apmąstyti čia užkabinamas temas. Moterys romane savaip gali pamatyti krizinę situaciją – juk ją aprašo vyras. Apmąstymai gali padėti susigaudyti krizinėje santykių situacijoje, kitaip ją pamatyti, … pasisemti stiprybės ir atrasti viltį.
Daiva Janavičienė