Atspindėtas laikotarpis beveik prieš 100 metų, nejauku, kaip viskas kartojasi. Norisi tikėtis, kad globaliai pasirinksim kitą scenarijų
Beprotiškoj geopolitinėje situacijoje, kurioje esame dabar … kaip tik tinka skaityti meilės romanus. Aktualu ir tai, kad meilės istorija vyksta Europoje įsigalint fašizmui. Ericho Marios Remarko „Naktis Lisabonoje“ apie stiprią, ne vieną išbandymą atlaikiusią meilę, – ir tuo istorija gali būti biblioterapine.
Tiesa, mylimoji Helena miršta, – ne nuo kulkos, nuo onkologinės ligos. O meilę išsaugojęs mylimasis, netikra pavarde Švarcas, – savanoriškai pasiryžta kariauti tarptautiniame legione. Priėmęs šį pasiryžimą, jis savo meilės istoriją nori apsaugoti nuo užmaršties ir per naktį Lisabonoje ją papasakoja sutiktam bendro likimo dalininkui – kitam pabėgėliui.
Helena – vokietė, jos brolis – karininkas. Šeima nepritarė Helenos pasirinkimui ištekėti už menininko, juo labiau tam nepritarė brolis Georgas. Pabėgėliai, slaptymasis, eilės prie vizų, neteisėtas gyvenimas su svetimo žmogaus pasu, išgyvenimas lageriuose ir t.t. – karo kasdienybė, tekusi daugeliui tuo metu gyvenusiems. Gal mažumai jų teko tiek laimės akimirkų, kaip šio romano veikėjams – apsigyventi pilyje, iki ten atvykstant ir įsikurint kariuomenei, gauti leidimus pereiti valstybių sienas, net gi – gauti išsvajotas vizas į Ameriką. Deja, tą kelionę jau teko patirti kitiems laimingiesiems.
Sekti įvykius įdomu, puikus rašytojo stilius, jaudinanti užgrūdintų ir kartu romantiškų jausmų istorija. Skaitydama patyriau atgaivą. Rekomenduoju ir kitiems.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 