Mistika ir romantiška realybė

Lauros Madeleine romanas „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“ man ne visai apie Kalėdas. Gal dėl to, kad skaičiau ne tuo metų laiku – pavasarį. Man tai pasakojimas apie romantišką meilę tarp hipių laikų menininkės ir egzotiško salos gyventojo. Meilė turėjo savo tęsinį, dukterį Miną, kuri artėjant Kalėdoms, patiria nemažai gyvenimo atradimų.

Pasirodo, vadintas tėvu žmogus tėra jos žuvusios mamos vyras, o krikštatėviu vadintas paslaptingas asmuo iš salos – tikrasis jos gyvybės įkvėpėjas. Tiesa, ne tai sudaro svarbiausią pasakojimo giją. Mano manymu, esminis pasakojimas skirtas bendruomenei, jos narių tarpusavio santykiams, puoselėjamoms ar pamirštamoms tradicijoms.

Maža sala netoli didmiesčių, bet kitaip jos nepasieksi – tik lėktuvu arba laivu. Keliavimo būdas ne tiek patogus, kad saloje būtų lengva gyventi. Bet bendruomenė tebėra, jos nariai palaiko vienas kitą, atskuba į pagalbą jos prireikusiems, be to jie pasitiki mistinėmis gamtos galiomis. Vieną iš tokių įkūnija katė. Ji – paslaptinga pasakojimo herojė, išnykstanti ir atsirandanti ne tuomet, kai kiti to tikisi. Gal ji yra iš senovę menančių legendų atklydusi dvasia, savotiška maniera daranti įtaką salos gyventojams?

Paslaptingas pasakojimas man kažkuo primena Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“, – kur mistika susipina su realybe, daug etnografinių – ontologinių motyvų, tikėjimų, magijos ir visa tai – greta modernios kasdienybės.

L. Madeleine romanas gali būti biblioterapiniu dėl lengvai skaitomo, geranoriško turinio, palaikomų bendrystės, kultūros puoselėjimo vertybių, romantiškų jausmų.

Daiva Janavičienė