Japoniškas kvietimas subtilumui

Ryškioje šviesoje nyksta subtilus grožis

Jun`ichiro Tanizaki esė (filosofinių estetinių apmąstymų) knyga „Odė šešėliams“ parašyta 1933 metais, lietuvių kalba publikuota 2022-aisiais. Skaitant jutau, kad gal ir yra tam tikrų pasikeitimų ar neatitikimo mąstyme, tačiau pagrindinė mintis knygoje labai rezonuoja. Man tai – kvietimas atsigręžti į savo (šiuo atveju japonų) estetiką, o ne pamėgdžioti kitus.

Skaityti toliau “Japoniškas kvietimas subtilumui“

Graži bendruomenė – skaudūs likimai

Jautrus pasakojimas apie vaikystę Armėnijoje

Narine Abgarian romanas „Žmonės, kurie visada su manimi“ apie skaudžią armėnų tautos dalią ir gebėjimą išgyventi, iškentėti ir vėl įprasminti kasdienybę. Autorė puiki pasakotoja, lengvai valdo žodį, rikiuoja įvykius, perduoda būsenas, mintis, tyloje bręstantį pasaulio tvarkos pažinimą.

Skaityti toliau “Graži bendruomenė – skaudūs likimai“

Gyvenimo ir meilės vingiai

Senovės Egipto mitai, archeloginiai kasinėjimai, meilė, hospisas ir palydėjimas link mirties – tai tik keletas iš romane paliečiamų temų.

Jodi Picoult romanas „dviejų kelių knyga“ apie meilę ir mirtį kitaip. Čia iš meilės nemirštama, bet mirštant atrandama (prisimenama) išgyventa meilė, kartais vidury gyvenimo grįžtama prie kažkada neišbaigtos meilės istorijos. Pagrindinė romano veikėja Dona yra samdoma mirties dula, – tam tikra socialinė darbuotoja, teikianti palydėjimo prieš mirtį paslaugas išeinančiajam amžinybėn ir jo artimiesiems. Dona nėra kūno slaugytoja, ji globoja ir padeda sutvarkyti mirštančiajam kylančias gyvenimiškas ir sielovados problemas.

Skaityti toliau “Gyvenimo ir meilės vingiai“