Sudėtingas menas – sutarti su senėjimo apribojimais ir juos paversti dorybėmis
Benediktinų vienuolio Anzelm Griuno knyga „Senėjimo menas“ labiau skirta tikintiems, nors jos turinys aktualus visiems mums. Ne tik dėl to, kad visi senėjame, bet ir todėl, kad neišvengiamai susiduriame su senstančiais aplink mus, artimaisiais ar kolegomis. A. Griun knygoje apmąsto senatvės prasmę, jos priėmimą ir palaimingą susitaikymą. Minimas ir komentuojamas dabartinių žmonių noras paneigti senėjimą ir iš to kylančias problemas.
Puiku, kad autorius kalba jautriai, net ir kritiškas mintis išsako su tolerancija, kartu parodydamas ir geresnes alternatyvas. Tiesiai į širdį teka autoriaus mintys apie tai, kaip senatvėje svarbu išsaugoti ramybę ir kaip to galima pasiekti, kaip ugdyti toleranciją ir gailestingumą sau. A. Griunas įvardina ir komentuoja tokias senatvės dorybes, kaip Kantrybė, Romumas, Laisvė, Dėkingumas, Meilė. Bet kalba ir apie negandas, tokias, kaip senatvės baimės ir iš to kylanti depresija. Gilios įžvalgos apie tylos kelią senatvėje, kuris būtinas susitaikymui su savo ribotumu, su tuo, kad esi mirtingas. Jautrūs apmąstymai apie mokymąsi pasitikti mirtį, savęs atidavimą kitiems.
Tai knyga apie senatvės pasitikimą, todėl daug vietos čia skirta mirties temai. Knygoje mažai paguodos ras žmonės, kurių artimuosius ištiko staigi, netikėta mirtis pačiame jėgų žydėjime.
Daugelis įžvalgų knygoje remiasi Biblija, šventųjų ar teologų mintimis. Todėl ją skaityti gali būti sunku neišpažįstantiems Dievo buvimo.
Mane knyga giliai palietė, gailiuosi, kad ji man į rankas nepateko anksčiau.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 