Pastovumas ir nuspėjamumas – vertybė

Sandro Veronesi romanas „Tu ir esi kolibris“ apie keleto kartų itališkos šeimos gyvenimą. Turtinga šeima, gyvena Florencijoje, šeimoje trys vaikai. Vienas jų, Markas Karera, vaikystėje turėjo keistą problemą – buvo labai mažo ūgio. Tėvo iniciatyva jam pritaikytas inovatyvus gydymas … ir per trumpą laiką jis paaugo apie 15 centimetrų. Markas yra pagrindinis romano veikėjas, jo gyvenimas tampa pasakojimo ašimi.

Būdamas mažo ūgio vaikystėje jis patyrė bendraamžių patyčias, tačiau tai Markui nebuvo didelė problema. Jis tą laikotarpį prisimena, kaip laiką, padėjusį sustiprėti, atrasti tikrus draugus, pasirinkti sau tinkamus užsiėmimus. Mama vaikystėje jį vadindavo kolibriu, mažu spalvingu ir gražiu paukšteliu. Ir šis įvaizdis jį lydėjo visą gyvenimą. Kartas nuo karto romane papildoma kolibrio samprata – smulkus ir tuo gražus, kitus žavintis paukštelis. Mamos psichoanalitiko traktuotė – jai labai gražu ir malonu, kad Markas toks mažas ir žavus, dėl to jis liks tik jai. Mūšio lauke nukauti kariai ir dievams paaukotos aukos po kurio laiko virsdavo kolibriais arba drugeliais. Drąsos naujas įsikūnijimas. Ir dar – kolibris moka sustoti skrisdamas ir ne tik laikytis vietoje, bet net ir judėti atgal, kai visi kiti tuo metu juda pirmyn. Ir šios kolibrio savybės susipina su Marko žmogiškuoju gyvenimu.

Karerų šeimoje auga du sūnūs ir duktė. Romane atspindima sunki tema – šeimos susidūrimas su savižudybe. Biblioterapiniu gali tapti situacijos atspindėjimas, kai Irenė ruošiasi šiam žingsniui, tam gal buvo galima užtverti kelią, tačiau … Skaudžios romano autoriaus užuominos, ką darė jauna mergina (klausėsi savižudžių pamėgtos muzikos ir t.t.), ir apgailestavimas … kad niekas tuo nesidomėjo, nekreipė dėmesio. Vieną kartą Markas intuityviai pajuto Irenės ketinimą ir sekė jai iš paskos. Situacijos aprašymą skaityti sunku, bet jos išrišimas pozityvus: brolis ir sesuo apsikabina ir grįžta namo. Tiesa, savo nelemtą ketinimą mergina vis tiek įvykdė kitą kartą, geriau pasirinkus laiką, – kai visi šeimoje buvo užsiėmę savais reikalais.

Kita siužeto linija apie romantišką visą gyvenimą besitęsiančią meilę, užsimezgusią paauglystėje. Markas įsimyli Luizą, jos ilgisi, rašo jai jautrius, net jausmingus, kartais – filosofiškus laiškus. Kartais Luiza atsako, bet dažniau Markas laiškuose išsako savo ilgesį, pasimetimą, pasakoja gyvenimo tėkmę. Tie laiškai, matyt, padeda Markui žengti tolyn į gyvenimą. Luizos ir Marko simpatija lyg ir abipusė, bet jie taip ir nesukūrė šeimos. Net ir neaišku, kodėl. Abu yra sau uždavę šį klausimą, rašė apie tai laiškuose, bet … gyvenimas tekėjo sava eiga. Abu sukūrė kitas šeimas, turėjo vaikų, išsiskyrė. Bet kartu su mylimu žmogumi būti taip ir nepasiryžo. Ar tai tikrai meilė?

Jautri romane paliesta tema – Mirtis. Keletą kartų su ja susitinkame. Jaunystėje savidestrukciją pasirinkusi sesuo. Brandaus amžiaus sulaukus, Markui teko atsisveikinti su kalnuose žuvusia dukterimi, po kurio laiko jam teko slaugyti abu tėvus. Slaugomam tėvui pasiryžo pritaikyti savo, kaip mediko žinias ir nutraukti onkologinio ligonio kančias. Tą pačią strategiją Markas pasirenka ir savo gyvenimui pabaigti. Ši romano dalis yra tarsi distopija, nes įrašyta į ateitį, 2030 metams (romanas publikuotas 2020). Taigi, Markas paprašo savo užaugintos anūkės padėti jam „laiku išeiti iš gyvenimo“. Pastaroji sukviečia Markui artimus, svarbius žmones, jie visi susirenka sode, čia lašeline jam suleidžiami medikamentai. Visi atsisveikina ir taip palydi Marką į paskutinę jo kelionę. Ar ši distopija išsipildys ir taps moraliu pasirinkimu?

Svarbi romane Marko anūkės, Miridžam, tema. Ateities vaikas, labai gabi, kartu jautri, tuo labai išsiskirianti iš bendraamžių. Tuo, kad atspindi geriausius dabarties žmonių bruožus. Ir tai visus žavi, jaunimas ja nori sekti. Miraidžin, rodydama savo paprastą gyvenimą medijose, gerai uždirba. Išlaikyti moralumą – išskirtinė vertybė?

Ir dar viena mane užkabinusi tema – vaikystės draugas Dučis, su kuriuo niekas nenorėdavo draugauti, o Markas buvo su juo ir tiek. Dučiui Kileriui būdingas bruožas – nelaimių pritraukimas, o gal – jų išankstinis pajautimas ir išpranašavimas. Dėl to jo kiti šalinosi, bet Markas pajuto, kad būdamas šalia Dučio jis kaip tik jaučiasi saugus. Įdomu, kad šią nemalonią savybę savo kūrinyje autorius įdarbina. Dučis tampa apmokamu nelaimių prišaukėju, jį samdo turtingi žmonės, norėdami pakenkti kitiems…

Daug įvairių siužeto detalių yra romane, dęėl daugelio jų, knyga gali pasitarnauti biblioterapinių pokalbių temoms.

Daiva Janavičienė