Gyvenu kaip noriu

Jeigu vis dar nedrįstate gyventi kaip norite, motyvacijos keistis galite pasisemti šioje knygoje

Ievos Šidlaitės esė knyga „Šikamiškio kronikos. Drąsa gyventi“ gali būti biblioterapine ne vienai jaunai šeimai. Nes čia aprašomi autentiški apmąstymai tema „pagaliau gyvenu kaip noriu“. Šiuo atveju – kaip noriu yra pasirinktas būdas gyventi vienkiemyje, kaime. Bet panašią drąsą gyventi galime pasirinkti ir visai kitose vietose. Tiesiog drąsiai rinktis ir gyventi tokiu stiliumi ir ten, kur tau gera.

Skaityti toliau “Gyvenu kaip noriu“

Išpažįstant ir apmąstant skriaudas paauglystėje

XX amžiaus antros pusės suvokimas apie meilę be apribojimų paliko savo žaizdas. Jas aprašyti autorė pasiryžo po daugelio metų.

Vanessos Sprengoros atsiminimų knyga „Abipusiu sutikimu. (Ne)uždraustų santykių istorija“ skaudžia tema. Po daug metų prabyla buvusi auka, dabar – subrendusi moteris, motina ir rašytoja. O vis tiek jai skauda, – prisiminti žalią jaunystę, kai būdama 14 metų įsimylėjo ir buvo išnaudojama penkiasdešimtmečio įžymybės. Rašytojas tuomet kolekcionavo pažeidžiamas dar net merginomis netapusias paaugles ir visa tai aprašydavo savo „juodose knygose“. Kaip patirtis, kaip savo šaunumo įrodymą, nepakartojamą meilužį, kuriam „dėkingos“ meilę patyrusios paauglės.

Skaityti toliau “Išpažįstant ir apmąstant skriaudas paauglystėje“

(Ne)pelnyti išbandymai šeimoje

Ponui Šmitui senatvėje tenka patirti, ką reiškia kasdieniai darbai šeimoje. Kol žmona buvo sveika, jis nemokėjo net kavos išsivirti, o dabar…

Alinos Bronsky romanas „Barbara nemirs“ – apie užsispyrusį senjorą, kurį visą gyvenimą „globojo“ žmona. Įvyko baisi neteisybė – vieną rytą Barbara susirgo. Ir kas tada ponui Šmitui išvirs kavos? Jau nekalbant apie burzgiantį pilvą, artėjant pietų metui … kas tuo pasirūpins?

Skaityti toliau “(Ne)pelnyti išbandymai šeimoje“

Atsiskleidžia Dievo planas

Teisingai praėjęs pakartotinus pažeminimus ir kitokius išbandymus, Juozapas išaukštinamas. Bet tai neskatina jo kerštauti.

Ketvirtoji Thomo Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ knyga „Juozapas maitintojas“. Apie žmonėms sunkiai suvokiamus Dievo kelius ir Jo valios nulemtus įvykius. Apie būtinybę atleisti ir kelyje patirtus išbandymus suvokti kaip būtinas pamokas, judant link Išsipildymo.

Skaityti toliau “Atsiskleidžia Dievo planas“

Įsisukęs gyvenimo sūkurys nustumia pasiryžimą išeiti

Apie gyvenimo sunkumus, vertybes, tarpusavio palaikymo būtinybę

Annie Lyons romano „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“ pagrindinei herojei 85 metai. Ir ji apsisprendžia eutanazijai. Nes gyventi jau per sunku – ligos sekina, energijos trūksta, gyvenimo planų nėra. Netgi artimųjų nėra – ilgai slaugyta mama išgyveno virš 90 metų, o savos šeimos nėra. Jos paskutinės gyvenimo dienos visai neįkvepia Eudoros norėti kuo ilgiau gyventi. Ir kas iš to, kad slaugytojai dirbtinai saugo tavo gyvybę. Argi tai ir yra gyvenimo tikslas? – tokios ir panašios mintys Eudorai padeda apsispręsti.

Skaityti toliau “Įsisukęs gyvenimo sūkurys nustumia pasiryžimą išeiti“

Būna ir tokių disertacijų

Nustebau, kad tai disertacija. Kita vertus – įdomu. Tiesa, tai meno disertacija – projektas. Skaityti įdomu

Dariaus Žiūros autobiografinės prozos knyga „Diseris“ parengta (kaip suprantu) Vilniaus dailės akademijoje apgintos meno disertacijos pagrindu. Kūrinys man įdomus dėl keleto dalykų. Jam suteiktas 2024 metų knygos titulas, kita komisija leidiniui skyrė kūrybiškiausios knygos titulą. Tai intriguoja, bent jau skatina susipažinti su turiniu.

Skaityti toliau “Būna ir tokių disertacijų“

Šiltas pasakojimas apie šeimą ir tėvą

Jautriai apie tėvą nedaug kas kalba, todėl knygą tikrai verta paskaityti

Shin Kyung-sook „Kai nuvykau pas tėvą“ Pietų Korėjos rašytojos romanas apie daugiavaikę šeimą, daugiausiai dėmesio skiriant tėvui. Tokio šilto, tikroviško pasakojimo apie tėvą dar nebuvau skaičius. Gyvenimas sunkus, artėjant jo saulėlydžiui, pats laikas vaikams apmąstyti savo, visos šeimos ir tyliai šalia gyvenusių tėvų nueitą kelią.

Skaityti toliau “Šiltas pasakojimas apie šeimą ir tėvą“