
Bendruomenė apie Niką žinojo, kad jis visada sako tiesą. Organizuojantis trėmimą nacis tuo pasinaudojo, kad įtikintų visus paklusti nesipriešinant …
Mitch Albom romanas „Melagis“ – klasikinė biblioterapinė knyga. Daug išbandymų praėję pagrindiniai herojai išlaiko (arba atranda) Viltį, teisieji pagaliau yra suprasti kitų, o blogieji sulaukia užtarnauto atpildo. Išbandymų visiems tenka nemažai, pagrindinė knygos ašis sukasi apie Holokaustą. Pirmoji knygos dalis labai sunki emociškai (nors patiriami siaubai aprašomi neutraliu tonu, bet vistik – tiek skausmo neįmanoma perskaityti be kančios). Tolesniuose skyriuose matom pelnytą “atlygį“ skriaudėjams, likę gyvi kažkaip tęsia gyvenimą, o jis teka ir tiek.
Skaityti toliau “Ginklu prieš savus virtęs įgimtas teisuolis“



Skaitytojų klubą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu su Rasa Derenčiene įkūrėme 2018 metų spalio mėnesį. Pirmasis sezonas truko 8 mėnesius, gegužę išsiskirstėme vasarai, iš karto sutarusios dėl susitikimo rudenį. Sezonas pavyko, – nes paskutiniojo susitikimo metu jau sklandė išankstinio pasiilgimo žavesys. „Norėsim susitikti jau rugsėjį, nelaukime spalio“ – kalbėjo narės, geriau iš karto numatykim datą ir knygą. Buvo malonu suvokti, kad ne tik mes, organizatorės, lauksiam mielų pokalbių ilgėjančiais vakarais….
Apie Michailo Šiškino romaną „Laiškų knyga“ išgirdau iš biblioterapijos užsiėmimus lankiusių dalyvių. Ne vienai iš jų ši knyga suteikė impulsų apmąstyti savo gyvenimą, pasisemti stiprybės.
Axel Munthe autobiografinį romaną „Knyga apie San Mikelę“ skaičiau antrą kartą. Pasitvirtino taisyklė, kad geras knygas kiekvieną kartą skaitai kitaip, atrandant vis naujus pasakojimo aspektus. Nustebau, nes knygą skaičiau ne taip jau ir seniai, prieš keletą metų. Bet prisiminiau visai kitaip, nors išlikusios detalės ir dabar mane giliai palietė. Tačiau naujų istorijų, temų ir potemių knygoje atradau daug daugiau, nei jų prisiminiau. Kodėl tiek daug pamiršau? O gal įsiminiau tik tai, kas tuomet buvo aktualiausia?