Maloni žinia iš Vengrijos – Judith atsiuntė Vengrijos medicinos bibliotekų žurnalo numerį, kuriame išspausdintas jos straipsnis apie 2017 metų Birštono konferenciją ir savo viešnagę Lietuvoje. Straipsnyje jau minima besikurianti Lietuvos biblioterapijos asociacija. Straipsnis yra p. 80-86, suprantama, visa informacija yra vengrų kalba – gyvename vis dar kultūrinės įvairovės sąlygomis 🙂
Viršvalandžiai artėjant Dievui
Tikrai ne kartą teko sutikti citatų, ar užuominų iš Jurgos Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“. Tikrai norėjau ją perskaityti, sąmoningai ieškojau, bet keliai į knygą ilgai buvo užverti. Būna taip, ne kartą tą teko patirti, – klaidžioji aplink, pagal tam tikrus ženklus manai, – jau radau, bet ir vėl supranti, kad ne tai. Nelabai suprantu, kodėl į šią knygą man taip ilgai neatsivėrė kelias, bet šį kartą esu dėkinga socialinių tinklų galimybėmis, nes per juos gavau tikslią nuorodą, ko ieškoti. Apie „Viršvalandžiai“ ant mano sienos parašė du žmonės. Ir iš karto radau, ir paskaičius tikrai žinau, kad tai knyga, kuri daugeliui gali būti biblioterapine. Skaityti toliau “Viršvalandžiai artėjant Dievui“
Žodis ir jo galia
Šią knygą esu varčiusi rankose ir…nesiryžau nusipirkti. Nes pasirodė per daug … net nežinau ko per daug. Matyt, per daug … evangelijos joje? Per aštriai perteikiamas tikėjimas. Sunku buvo net parašyti šiuos žodžius dabar. Bet taip yra… Mane ši knyga išgąsdino savo stiprybe ir įsitikinimais. Tai J. Meyer „Žodžio galioje mirtis ir gyvenimas“. Jeigu knygą skaitėte, tai gal mane suprasite… bent jau esu nuoširdi sau.
Pokalbiai su amžininkais
Skaityti Jurgos Ivanauskaitės knygas man nelengva. Iki šiol jos skaitytų romanų, nei kelionių knygų biblioterapinėmis negalėjau įvardinti, bent jau savo subjektyvia patirtimi. Vis norėjau paskaityti jos paskutinę eilėraščių knygą, kuri (kaip ne kartą esu kažkur skaičiusi) labai skiriasi nuo ankstesnės kūrybos. Bet netgi nacionalinėje bibliotekoje „Odės džiaugsmui“ paskaityti negavau, ją skaityti galima tik skaitykloje. Taip ir neprisiruošiau tam žygiui. Bet… praeinant palei Laisvalaikio skaitymo fondą, išdėstytą fojė, akis užkliuvo už „Švelnūs tardymai“ viršelio. Ištraukiau, nustebau, kad tai – J. Ivanauskaitės knyga… ir ją pasiėmiau.
Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika
Vienas iš biblioterapinės veiklos aspektų – teminių rekomendacijų parengimas. Rekomenduojame vienas kitam knygas dažniausiai tiesiog pasisakydami, kad tai „gera knyga“. Žinant komunikacijos proceso subtilybes, akivaizdu, kad kiekvienas po šiuo bendru, labai plačiu išsireiškimu („gera knyga“) turim kažką tokio omeny, kuo ta knyga mums patiko, įkvėpė, tiesiog patraukė. Štai tokių detalių ištraukimas į dienos šviesą jau ir galėtų būti įvardintas, kaip biblioterapijos paieška. Pačiam sau įvardinti, kodėl ši knyga mane patraukė? Kuo ji užkabino mano Sielą, o gal net ir Dvasią? Skaityti toliau “Biblioterapinių rekomendacijų ruošimas: anotavimo metodika“
Knyga apie vertybes ir… nuvažiavusį stogą
Apsidžiaugiau aptikus kitų rekomenduojamą knygą apie vertybes. Ne šiaip teorinę knygą, o romaną. Labai norėjau ją perskaityti. Tai Robert M. Pirsig knyga „Dzenas ir motociklo priežiūros menas“. Perskaičiau ir manau, kad jos apibūdinimas buvo netikslus, netgi – klaidinantis. Tai nėra romanas, nors galima pamatyti šio žanro užuominas, – atsekti pasakojimo siužetą, susikurti keleto herojų portretus, charakterių detales. Aš šią knygą įvardinčiau autobiografine atradimų knyga. Apie skaudžias per gilių apmąstymų pasekmes, šiandienine terminologija vadinamas „nuvažiavusiu stogu“. Žinoma, tai mano nuomonė. Ji pakankamai subjektyvi. Skaityti toliau “Knyga apie vertybes ir… nuvažiavusį stogą“
Brandi biblioterapijai rudens ir žiemos sandūra
Nesu tikra, ar tai Likimo žaismas, ar organizatorių planai lėmė, kad Lietuvos biblioterapijos asociacija įkurta paskutiniąją 2017 metų rudens dieną – lapkričio 30- ąją. O pirmoji žiemos diena atžymėta bendraminčių susitelkimu, išbaigiant visas reikalingas procedūras ir tęsiant kūrybingą pasibuvimą tarp „rimtai užsikrėtusiųjų“ biblioterapijos virusu. Skaityti toliau “Brandi biblioterapijai rudens ir žiemos sandūra“
Vyrai pripažįsta šią knygą biblioterapine
Ne kartą susitikimuose ir praktiniuose užsiėmimuose esu girdėjusi dalyves sakant, kad vyrai bibliotekose dažnai teiraujasi ir skaito Juozo Požėros knygą „Žuvys nepažįsta savo vaikų“. Neseniai tai išgirdau dar kartą iš biblioterapijai skirtame užsiėmime dalyvavusio vyro, kuris pasakė: „skaitydamas šią knygą aš supratau, kaip svarbu artimiesiems sakyti gerus žodžius“. Jau vien šis argumentas yra labai svarus, nors vyras paminėjo ir dar keletą. Šį kartą pasiryžau neatidėliodama knygą susirasti ir paskaityti. Skaityti toliau “Vyrai pripažįsta šią knygą biblioterapine“
Tiršta gyvenimo tėkmė
Knygą atradau ne pati. Ją rekomendavo kažkas iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos kolegių interneto svetainės rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“. Labai mėgstu šią rubriką, ji parodo tam tikrą takelį, renkantis knygas. Nes šiaip užkliūti už pavadinimo – jau nėra vilties. Mažai vaikštau po knygų lentynas. Sudomina dabar interneto vaizdai, kartais – ten rasti nuoširdūs žodžiai.
Manau, kad knygos pagal viršelį nesirinkčiau. Gintarine šviesa švytinčios vilko akys man neatrodo viliojančiai. Daugiau bauginančiai. Kaip ir pats vilko įvaizdis, net keista, kad jau kelintoje knygoje jį aptinku. Kodėl anksčiau to nepasitaikė? – retorinis klausimas… Skaityti toliau “Tiršta gyvenimo tėkmė“
Biblioterapijos konferencijos derlius
2017 metų spalio 20 dieną Birštono Kurhauze vyko praktinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Tai jau trečioji kas antrus metus vykstanti konferencija, šiemet pirmąkart sulaukusi ir pranešėjų iš užsienio. Konferencijos metu įsteigta Lietuvos biblioterapijos asociacijos iniciatyvinė grupė, asociacijos iniciatyvinės grupės pirmininke tapo doc. dr. Jūratė Sučylaitė. Skaityti toliau “Biblioterapijos konferencijos derlius“
BIBLIOTERAPIJA 