Gaminti maistą ir juo vaišintis smagu virtuvėje, tai – mėgiama romano herojų vieta
Japonų rašytojos Banana Yoshimoto romanas „Virtuvė“ apie kitokius, vis dar neįprastus visuomenės narius. Vieniši, jautrūs, patyrę skaudžias gyvenimo pamokas, jie pasijunta geriau atradę vienas kitą.
Jeigu vis dar nedrįstate gyventi kaip norite, motyvacijos keistis galite pasisemti šioje knygoje
Ievos Šidlaitės esė knyga „Šikamiškio kronikos. Drąsa gyventi“ gali būti biblioterapine ne vienai jaunai šeimai. Nes čia aprašomi autentiški apmąstymai tema „pagaliau gyvenu kaip noriu“. Šiuo atveju – kaip noriu yra pasirinktas būdas gyventi vienkiemyje, kaime. Bet panašią drąsą gyventi galime pasirinkti ir visai kitose vietose. Tiesiog drąsiai rinktis ir gyventi tokiu stiliumi ir ten, kur tau gera.
XX amžiaus antros pusės suvokimas apie meilę be apribojimų paliko savo žaizdas. Jas aprašyti autorė pasiryžo po daugelio metų.
Vanessos Sprengoros atsiminimų knyga „Abipusiu sutikimu. (Ne)uždraustų santykių istorija“ skaudžia tema. Po daug metų prabyla buvusi auka, dabar – subrendusi moteris, motina ir rašytoja. O vis tiek jai skauda, – prisiminti žalią jaunystę, kai būdama 14 metų įsimylėjo ir buvo išnaudojama penkiasdešimtmečio įžymybės. Rašytojas tuomet kolekcionavo pažeidžiamas dar net merginomis netapusias paaugles ir visa tai aprašydavo savo „juodose knygose“. Kaip patirtis, kaip savo šaunumo įrodymą, nepakartojamą meilužį, kuriam „dėkingos“ meilę patyrusios paauglės.
Ponui Šmitui senatvėje tenka patirti, ką reiškia kasdieniai darbai šeimoje. Kol žmona buvo sveika, jis nemokėjo net kavos išsivirti, o dabar…
Alinos Bronsky romanas „Barbara nemirs“ – apie užsispyrusį senjorą, kurį visą gyvenimą „globojo“ žmona. Įvyko baisi neteisybė – vieną rytą Barbara susirgo. Ir kas tada ponui Šmitui išvirs kavos? Jau nekalbant apie burzgiantį pilvą, artėjant pietų metui … kas tuo pasirūpins?
Temų įvairovė daugeliui leis atrasti kažką jam aktualaus. Sklandus kalbėjimas įtraukia
Dainos Opolskaitės novelių knyga „Dienų piramidės“ žavi lengvu ir kartu giliai užkabinančiu kalbėjimu, žodžio valdymu. Net ir tuomet, kai nesutinki su siužetu, žaviesi kaip autorė visa tai papasakojo.
Teisingai praėjęs pakartotinus pažeminimus ir kitokius išbandymus, Juozapas išaukštinamas. Bet tai neskatina jo kerštauti.
Ketvirtoji Thomo Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ knyga „Juozapas maitintojas“. Apie žmonėms sunkiai suvokiamus Dievo kelius ir Jo valios nulemtus įvykius. Apie būtinybę atleisti ir kelyje patirtus išbandymus suvokti kaip būtinas pamokas, judant link Išsipildymo.
Apie gyvenimo sunkumus, vertybes, tarpusavio palaikymo būtinybę
Annie Lyons romano „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“ pagrindinei herojei 85 metai. Ir ji apsisprendžia eutanazijai. Nes gyventi jau per sunku – ligos sekina, energijos trūksta, gyvenimo planų nėra. Netgi artimųjų nėra – ilgai slaugyta mama išgyveno virš 90 metų, o savos šeimos nėra. Jos paskutinės gyvenimo dienos visai neįkvepia Eudoros norėti kuo ilgiau gyventi. Ir kas iš to, kad slaugytojai dirbtinai saugo tavo gyvybę. Argi tai ir yra gyvenimo tikslas? – tokios ir panašios mintys Eudorai padeda apsispręsti.
Situacijos knygoje moko suprasti kitus, pajausti plyšius sąmonėje
Dainos Opolskaitės apsakymų ir novelių rinkinys „Plyšys danguje“ jautriai atspindi sąmonės daugialypiškumą, nematomas minčių gijas, kurios realiai veikia gyvenimus.
Nustebau, kad tai disertacija. Kita vertus – įdomu. Tiesa, tai meno disertacija – projektas. Skaityti įdomu
Dariaus Žiūros autobiografinės prozos knyga „Diseris“ parengta (kaip suprantu) Vilniaus dailės akademijoje apgintos meno disertacijos pagrindu. Kūrinys man įdomus dėl keleto dalykų. Jam suteiktas 2024 metų knygos titulas, kita komisija leidiniui skyrė kūrybiškiausios knygos titulą. Tai intriguoja, bent jau skatina susipažinti su turiniu.
Jautriai apie tėvą nedaug kas kalba, todėl knygą tikrai verta paskaityti
Shin Kyung-sook „Kai nuvykau pas tėvą“ Pietų Korėjos rašytojos romanas apie daugiavaikę šeimą, daugiausiai dėmesio skiriant tėvui. Tokio šilto, tikroviško pasakojimo apie tėvą dar nebuvau skaičius. Gyvenimas sunkus, artėjant jo saulėlydžiui, pats laikas vaikams apmąstyti savo, visos šeimos ir tyliai šalia gyvenusių tėvų nueitą kelią.