„Heroiną“ norėjau perskaityti seniai. Matyt, nelabai norėjau, nes vis neprisiruošdavau, negaudavau pasiskolinti, – tiesiog po ranka pasitaikydavo kažkas kitas. Dabar atėjo eilė. Gerai, kad paskaičiau, nors ji mane daugiau sukrėtė, nei davė vilties (kaip rašoma knygos anotacijoje). Tiesa, kad galima įžiūrėti ten viltį, bet tikrai mažą. Kaip iliuzijų išsklaidymą tiems, kurie jose skęsta, – gal ir tai būtų pagalba tokioje situacijoje, nežinau. Skaityti toliau “Drakonas stipresnis už valią“
Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų

Seniai galvojau apie informacijos pertekliaus grėsmę sveikatai. Pati tai aštriai patyriau, rengdama daktaro disertaciją. Intuityviai suvokiau, kad atsiradę fiziniai negalavimai yra tiesioginė per didelio informacijos kiekio, kurį turi apimti sąmonė, pasekmė. Po daugelio metų didelį įspūdį man padarė nuotoliniai kursai, kuriuos turėjome studijuoti pagal kvalifikacijos kėlimo programą Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje. Ypatingai psichologo Mariaus Daugelavičiaus paskaitos „Kas yra stresas“ ir „Kaip įveikti stresą?“. Vienoje iš šių paskaitų dėstytojas pateikia aiškią schemą, kaip impulsais mus veikianti informacija sukelia įtampą mūsų organizme. Skaityti toliau “Biblioterapija ir stresas dėl informacijos perkrovų“
Ar galima meilei pritaikyti taisykles?

Nemanau, kad būčiau kada pati pasirinkusi skaityti knygą „Keturiasdešimt meilės taisyklių“. Taisykles taikyti meilei – na, tikrai jau neįmanoma. Bet… informaciją apie knygą radau biblioterapinių knygų svetainėje „Biblioterapijos studija“, be to, šią knygą siūlė biblioterapijos užsiėmimo dalyvės. Ne vienos iš jų nuomone, tai „knyga, kuri gali pagelbėti kitiems, nes pagelbėjo ir man.“ Skaityti toliau “Ar galima meilei pritaikyti taisykles?“
Raudonų burių paslaptis

Neįsivaizduoju, kaip galėjo atsitikti, bet iki šiol nebuvau skaičiusi Aleksandro Grino „Raudonų burių“. Šis simbolis ne kartą prašmėžavo pro mano ausis, bet liko numanoma, bet taip ir nesuvokta prasme. Man atrodė, kad tai – aistros simbolis, kurio aš nesuprantu. Net gėda, kad esu tokia neišprusus, panaši į tas Gintarės Adomaitytės aprašytas besimokančias šokti merginas, kurios nesupranta užduoties: „Įsijausti į Asol būseną, – esat prie jūros, laukiat raudonų burių“…. Skaityti toliau “Raudonų burių paslaptis“
Odilė. Kai mirtis teikia vilties…
Skaitydama šią madingą knygą (Valdas Papievis. Odilė arba Oro uostų vienatvė), ilgai negalėjau nuo savęs numesti tam tikro skepsio – ir kas gi čia tokio vertingo, kad paskelbti ši romaną metų knyga? Kiek galima skaityti apie amžinose atostogose gyvenančią 90-metę, kuri karts nuo karto vyksta atostogų (pas dukterį į Londoną). Gyvenimas tuščiame penkių kambarių bute, kai tau samdo tris patarnaujančius žmones – argi tai ta prasmė, kurios mes siekiame? Skaityti toliau “Odilė. Kai mirtis teikia vilties…“
Egzistencinių knygų lentynos papildymas

Per sau skirtą gyvenimo laiką, tikriausiai, dauguma mūsų bent kartą susimąstome apie gyvenimo prasmę. Tikiu, kad nemažai kas atsakymo į kylančius klausimus ieško knygose. Šį kartą apie knygą, kuri tiesiog skirta „prasmės gyventi“ ir „prasmingai gyventi“ sąvokoms apmąstyti. P. Kalanithi „Įkvėpti tylą“ – neurochirurgo memuarai, pradėti ir nebaigti rašyti, susirgus vėžiu. Skaityti toliau “Egzistencinių knygų lentynos papildymas“
Apie kostiumų dramą

Knygą „Kostiumų drama“ rekomendavo biblioterapijos seminaro dalyvė. Nenusivyliau. Perskaičius pagalvojau, – užkabino. Keletas pastebėjimų apie man iki to laiko nežinomos autorės Vaivos Rykštaitės romaną ir apie tai, kas man jame buvo įdomu. Skaityti toliau “Apie kostiumų dramą“
Biblioterapinė knyga ir kultūrų skirtumai

Klasikinė savo struktūra biblioterapinė knyga ne visiems padeda. Tuo tarpu sunkaus siužeto, daug nevilties ir tik nujaučiamą vilties spindulį išreiškianti knyga, – lengvai perskaitoma nesiduoda, bet įtikina egzistencine prasme. Taip reiškiasi kultūrų skirtumai? Skaityti toliau “Biblioterapinė knyga ir kultūrų skirtumai“
Garsų terapija

Gongų, varpų, tibetietiškų dubenų pagalba išgaunami garsai man seniai atrodė gydomieji. Intuityviai jų norėjosi klausyti, girdėti kitų garsų fone, paskęsti juose. Labai patiko tas išsireiškimas – gongų maudynės. Būtent taip ir jausdavausi, jei kartais tekdavo patirti kažką panašaus, – tarsi plaukti pasroviui, leisti save nešti garsams, ištirpti juose. Labai džiaugiuosi Vilniuje atradusi mėgstančius savo darbą Aliciją ir Ričardą Eiliakus. Dalyvavau dviejuose jų vedamuose praktiniuose seminaruose, ir, ko gero, smalsumo neišsėmiau. Arba, – užsikrėčiau ta magija. Skaityti toliau “Garsų terapija“
Seminaras Birštono bibliotekoje

2017 metų kovo 30 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje įvyko praktinis seminaras, skirtas biblioterapijos praktikai bibliotekose. Seminaru pradėtas Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas „Universali biblioterapijos kalba“, kuriame bendradarbiauja keletas Birštono institucijų: viešoji biblioteka, sanatorija „Tulpė“, Birštono gimnazija, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas, Birštono trečiojo amžiaus universitetas. Labai miela matyti kūrybingą bibliotekos kolektyvą, ne tik kantriai dirbantį savo kasdienius darbus, bet ir nenurimstantį siekiuose daugiau pažinti bei suteikti malonių akimirkų visiems čia apsilankantiems. Skaityti toliau “Seminaras Birštono bibliotekoje“