Mano nuomone biblioterapinės istorijos – rekomenduoju
Per 2024 metus perskaičiau apie 50 knygų (užrašus vedu ne visai tiksliai). 31 iš perskaitytų aprašiau tinklaraštyje „Biblioterapija: skaitymo rekomendacijos“, jas skaitydama radau sau kažką, kuo norėčiau pasidalinti su kitais ir tikiu, kad šios knygos gali padėti – praplėsti vidinį pasaulį, pasidžiaugti kūrybiškumu, pamatyti Viltį ar pamąstyti apie pribrendusius pokyčius.
Skaityti toliau “Apie 2024 metais perskaitytas knygas“
Ne tik apie ligą, bet ir apie santykius. Neišsprendus santykių problemų, sunku išgydyti sergantį kūną
Stanislavo Stavickio – Stano autobiografinis romanas „Kodėl aš“ ilgokai pabuvo mano ketinamų perskaityti knygų sąraše. Neprisiruošiau pasiimti iš bibliotekos, gal vengiau? Bet šį kartą knyga netyčia pasirodė prieš akis, praeinant pro laisvalaikio skaitinių lentyną bibliotekoje. Ir pasiėmiau, ir perskaičiau, ir dabar rekomenduoju kitiems – kaip biblioterapinę knygą.
Skaityti toliau “Jautriai apie ligą ir jos priežastis“
Nuoširdžiai parašyti apie patiriamas būsenas nelengva, matyti pasaulį vaiko akimis ne kiekvienam duota
Nemažai knygų dabar perskaičiau, bet aprašyti nei vienos nesinorėjo. O štai šią knygelę „Fidelis ir kiparisas“ su džiaugsmu rekomenduoju visiems. Dovilės Zavedskaitės tekstas papildytas Ugnės Rudinskaitės mielais piešinukais. Man ši knygelė buvo tikra atgaiva Sielai, o gal ir Dvasiai. Ji tikrai tinka ne tik vaikams.
Skaityti toliau “Būsenų knyga“
Japoniškas subtilumas ne tik matematikoje
Japonų rašytoja Yoko Ogawa yra apdovanota ne viena literatūrine premija. Jos romane „Begalinė lygtis“ tiesiogiai apie jausmus nekalbama, tačiau visas tekstas man skaitėsi, tarsi poezija. Glausti sakiniai apie kasdienį vyksmą, po kuriuo nuspėjami jausmai, intuityvus kito žmogaus pajautimas … ir pasaulio tvarka matematikos formulėse.
Skaityti toliau “Apie matematikos grožį ir jausmus…“
Algirdo Kumžos knyga „Rasa. Po angelo sparnu“ yra klasikine knyga pagal biblioterapijos teoriją – aprašyta tikra, viltinga istorija apie neįtikėtinus dalykus, apie stebuklingai nugyventus 7 metus po diagnozuotos ketvirtos stadijos sunkios onkologinės ligos. Biblioterapine šią knygą vadinu dėl to, kad joje daug Vilties, ieškojimo, veržimosi į aktyvų, tikslingą Gyvenimą. Kartu čia yra ir nevilties, savigailos, baimės, pykčio ir kitų neigiamų emocijų su kuriomis Rasai pavyko susitvarkyti. Tai įveikti Rasai Rojienei tapo įmanoma dėl sutiktų nuostabių pagalbininkų, realiai gyvenančių žmonių, padėjusių jai ne tik gydyti ligą, bet ir priartėti prie Dievo ir tęsti gyvenimą.
Žinau, kad Rasai nepavyko nugalėti ligos. Bet juk pavyko aktyviai, intensyviai ir prasmingai nugyventi jai likusį laiką žemėje. Pagimdyti ir paauginti sūnų, padėti kitiems panašaus likimo žmonėms. Kaip gerai, kad ši knyga publikuota su Rasos dalyvavimu, jos pateiktomis pastabomis ir papildymu. Amžinatilsį Tau, Rasa. Dėkoju, kad pasidalinai savo istorija. Dėkoju autoriui, kad šią istoriją užrašė.
Daiva Janavičienė
Norintiems atsigauti ir mėgstantiems naivius pozityvistinius tekstus Davido Michie romanas „Dalailamos katė“ tikrai paglostys širdį. Ne tik sužinosite budizmo filosofijos pradmenis, bet ir pasigėrėsite autoriaus sugebėjimu per katės santykius su aplinkiniu pasauliu paaiškinti daugeliui rūpimas Meilės, Pagarbos, Dosnumo, Atjautos ir kitas kategorijas. Skaityti toliau “Katė ir budizmas“
Bronnie Ware nėra profesionali slaugytoja, ji tokia tapo praktiškai slaugydama mirštančius žmones. Kaip ir ji nėra baigusi kūrybinio rašymo, nei literatūros studijų, taigi – nėra profesionali rašytoja. Bet jos publikuota knyga „5 dažniauios apgailestavimų priežastys mirštant“ gali būti terapine daugeliui žmonių. Matyt, jau yra terapine, nes vis dar mūsų visuomenėje kalbėti nuoširdžiai apie mirtį išdrįsta mažai kas. O juk susiduriame su šiuo reiškiniu ir iš jo kylančiomis emocijomis tenka kiekvienam. Skaityti toliau “Prasmingas gyvenimas ir mirties artumas“
Ko galima pasimokyti iš JAV universitete XX amžiaus viduryje dirbusio literatūros dėstytojo gyvenimo? Jei būčiau sau kėlus tokį klausimą, kažin ar būčiau skaičiusi John Williams romaną „Stouneris“. Nebuvo tokio klausimo, nes knygą skaitėme LNB Knygų klube. Taip jau išėjo, kad per metus išmokau klubo nariais pasitikėti. Tai, ką iš pasiūlytų variantų išrenkam – dar ne kartą nenusivyliau. Ne aš viena džiaugiuosi diskusijomis. Nes tarp išsakytų nuomonių ne kartą buvo ir tokių: „tokios knygos pati nebūčiau skaičiusi iki galo“ Arba „tikrai nebūčiau priėjusi iki šios knygos“. Bet juk taip ir praturtinam save, pažindamas kitus. Skaityti toliau “Literatūros dėstytojo gyvenimas“
Birutės Pūkelevičiūtės romaną „Aštuoni lapai“ ne kartą girdėjau įvardinant biblioterapiniu. Nes jį skaitant prasiplėtė gyvenimo suvokimas, per herojės išgyvenimus atsivėrė savojo gyvenimo sužeidimų ir atradimų priežastys. Nors tai sunki istorija, kurioje gretinamas prieškario valstybės tarnautojo šeimos gyvenimas Kaune ir bėgimas nuo karo, patiriant varginančią bėglių kelionę paskui vežimą. Aprašomas naujųjų užkariautojų smurtavimas, knygos herojei iššaukęs pasąmonės diktuojamas išgyvenimo strategijas. Ir per tai bręstantis žmogiškumas, moralinis pasirinkimas, vaikystės pamokas keičiant suaugusiojo atsakomybe. Skaityti toliau “Aštuoni gyvenimo lapai“
Vicki Myron ir Bret Witter knygą „Diujis: Katinas, apvertęs pasaulį aukštyn kojom“ vėl prisiminiau 2018 metų vasaros biblioterapijos stovykloje. Viena iš dalyvių šią knygą įvardino biblioterapine. Prisiminiau, kad apie ją kalbėjo 2009 metais Komunikacijos katedroje Informologijos studentams dėstęs Delmus Williams ir jo žmona Betty. Abu ne kartą minėjo autobiografinę Amerikos provincijos miestelio bibliotekos direktorės knygą. Atrodytų, knyga apie katiną, bet išties ji yra apie gyvenimą, XX amžiaus antros pusės amerikietės gyvenimą. Šios moters gyvenimo sunkią akimirką naują motyvaciją suteikė išgelbėtas vargšas katinukas, kurį moteris šaltą žiemos rytą aptiko įgrūstą į bibliotekos knygoms grąžinti skirtą angą. Katinas tapo miestelio simboliu, išgarsinusiu miestelį visame pasaulyje. Besąlygiškai mylėdamas Vicki, jis globojo ir visus bibliotekininkus, ir net bibliotekos svečius, – leidosi jų glostomas, demonstravo, ką mokantis, ant kelių susirangydavo kaip tik tiems, kam reikėjo jo šilumos ir t.t. Skaityti toliau “Katinas gydo ne tik biblioteką“
BIBLIOTERAPIJA 