Skaitydami, pasineriame į kito asmens išreikštą kūrybingumą. Diskutuodami apie tekstą, patys įsitraukiame į kūrybinę veiklą. Moderuojamų diskusijų metu atliekame įvairius kūrybinius pratimus, – visa tai sudaro galimybes atsipalaiduoti, patirti kūrybinės veiklos džiugesį, socialinį susietumą, bendros veiklos prasmingumą. Tai ir galime įvardinti realiais biblioterapijos lūkesčiais.
Skaityti knygas patinka daugeliui. Bent jau mano kartos žmonėms, XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje jau pasiekusiems ar esantiems netoli penkto dešimtmečio brandos. Čia kalbu apie grožinę literatūrą. Ir apie tuos asmenis, kurie dar prisimena draustų knygų skonį, iš rankų į rankas keliaujančių paslaptingų rankraščių žavesį. Gal todėl iki šiol norisi skaityti ir aptarti knygas, dalintis mintimis, džiaugtis išgirstomis įžvalgomis, – kvėpuoti ore tvyrančiu kūrybingumu. Žinoma, mėgstančių tokias veiklas yra ir kitose amžiaus grupėse 🙂
Manau, kad minėtos diskusijos grupėje yra biblioterapijos siekimybė. Kartu gilintis į išmintingo teksto turinį, išjausti jį savimi, garsiai mąstyti apie herojus, jų poelgius, apmąstymus, pasiryžimus, neviltį ir pasiekimus. Aptarti tai, kas tuo metu kiekvienam atrodo svarbu, mokėti išklausyti ir išgirsti. Galbūt – sulaukti netiesioginio atsakymo į neišdrįstą užduoti klausimą ir… pajusti katarsį… vau. Tai štai kaip yra, kodėl aš anksčiau apie tai nepagalvojau…
J. Stanley biblioterapiją vadina „skaitymo menu“. Nes juk skaitymas, žiūrint paviršutiniškai, yra abėcėlės ženklų atpažinimas. O skaitymo menas – tai viso konteksto, nutylėjimų išjautimas, viso sąmonės ir pasąmonės lauko pajungimas turinio interpretacijai. Taip skaitant, galimas katarsis – sielą apvalanti emocinė iškrova. Tai realus lūkestis, skaitant išmintingas knygas. Tiesa, jis lengviau pasiekiamas sugebantiems tapatintis su herojais.
Dalyvauti biblioterapijoje – tai reiškia įsitraukti į prasmingą kūrybišką veiklą. Dalyvauti susitikimuose, jausti bendrystę grupėje, kartu skaitant tam tikrą turinį. Būti išgirstam ir pačiam išdrįsti kalbėti, suformuluoti ir išreikšti skaityto turinio inspiruotas mintis, – tai realios kūrybinės pastangos.
Užsiėmimus moderuojančiojo asmens paskirtis – diskusiją vesti susilpninant neigiamą ir sustiprinant teigiamą poveikį ir siekiant harmonijos, dvasinio pakylėjimo. Jeigu grupės nariai laukia kito susitikimo, nori išgirsti kitų dalyvių nuomonę apie skaitomą tekstą – tai didelis psichosocialinis pasiekimas.
A. Jakobs žodžiais, skaitymą žmonės labiausiai mėgsta dėl galimybės atitrūkti nuo realybės ir persikelti į įsivaizduojamą erdvę, patiriant skaitymo malonumą. Neuro-estetinių emocijų tyrėjo nuomone, didelę įtaką skaitymo malonumo pajautimui daro jo metu išgyvenamos tikros emocijos. Sudėtinga technologine aparatūra atlikti smegenų tyrimai rodo, kad skaitymo metu išgyvenamos emocijos nesiskiria nuo tikrovėje patiriamų. Taigi, skaitydami džiugias emocijas sukeliantį tekstą, patys išgyvename dvasinį pakilimą – tai yra realus biblioterapijos taikymo lūkestis.
Daiva Janavičienė
Tekste minėtų darbų nuorodos:
- JACOBS, A. M. (2015) Toward a neurocognitive poetics model of literary reading. In Cognitive Cognitive Neuroscience of Natural Language Use. R. Willems , ed. Cambridge: Cambridge University Press. P. 136-159.
- STANLEY J. Reading to heal. Boston, 1999. 244 p. ISBN 1-86204-390-6.
BIBLIOTERAPIJA 