Ritualai bendruomenei reikalingi vertybių palaikymui, įsigyvenimui
Pietų Korėjos kilmės vokiečių filosofo Byang-Chul Han filosofinės esė „Apie ritualų nunykimą. Šiuolaikybės topologija“ man įdomi dėl apmąstymų, kodėl žmonėms vertingi ritualai. Nes jų netekus, ne tik kasdienė veikla, bet ir poilsiui skirtas laikas žmogaus gyvenime tampa darbu, saviefektyvumo didinimu.
Skaityti toliau “Ritualų palaikymo prasmė“
Ar gali painios emocijos baigtis laiminga meilės istorija?
Stefano Cveigo romanas „Širdies nerimas“ labai įtraukia dėl aprašytų jausmų, dvejonių, negalėjimo apsispręsti. Jaunas karininkas įpuola į keistos meilės istoriją.
Skaityti toliau “Sąmyšis jausmuose, kaip elgtis?“
Anūkė romane atspindi senelės istorijos faktus
Kristin Steindsdottir romanas „Šviesė“ – grožinės literatūros kūrinys, aprašantis vaizduotės padiktuotus vaizdinius, kurie persipina su tikrai šeimos istorijoje buvusiais faktais. Visa tai svarbu, nes pagrindinė romano herojė Paulina, kurią visi vadina Šviese, pereina sunkius gyvenimo išbandymus ne tik dėl to, kad gyveno ledynų apsuptyje, bet ir dėl to, kad susirgo sunkia psichikos liga. Tai lėmė visos šeimos tragediją, atskirtį, ignoravimą ir dar daug sunkų dalykų, kurie, kaip rašo K. Steindsdottir, – vis dar yra tabu ne tik jos šeimoje, bet ir plačiau visuomenėje.
Skaityti toliau “Psichikos ligos realybė“
Pelynais gydomės, knyga apie kartų medų irgi gali būti terapinė
Editos Mildažytės knygos „Pelynų medus“ paantraštė (mano istorija) ją priskiria prie asmeninių istorijų pasakojimo.
Skaityti toliau “Autobiografinės knygos vertė“
Mažai teksto, bet talpios mintys. Giluminiam skaitymui
Matt Haig knygas užsisakau pagal autoriaus pavardę. Ir prie jų bibliotekose beveik visada būna eilės. Sulaukiau ir perskaičiau jau prieš keletą metų (2022) lietuviškai publikuotą darbą „Ramybės ir džiugesio knyga“. Pavarčiau ir pagalvojau – tiek mažai teksto, greitai perskaitysiu… ir taip nesigavo.
Skaityti toliau “Lėtam skaitymui ir sveikimui“
Įdomu paskaityti apie įvykius, kuriuose dalyvavai. Aprašyti įvykiai tikriausiai panašūs į tai, kas vyko ir Lietuvoje
Rein Raud romanas „Tobulo sakinio mirtis“ man persiskaitė, kaip priminimas apie tai, kad lengvų kelių link nepriklausomybės nebūna. Žinoma, tą mūsų nueitą kelią ar procesą galime palyginti su kitose tautose nueitais keliais. Tada pasimato ypatybės. Turbūt tarp Lietuvos ir Estijos rastume daugiau panašumų, nei akivaizdžių skirtumų. Dabar žiniasklaidoje sekdami sunkų ukrainiečių tautos kelią link realios nepriklausomybės ar net žiaurią kovą dėl išlikimo, skaitydami šį romaną turime dar vieną progą susimąstyti, – kaip mums tą kartą pasisekė.
Skaityti toliau “Nepriklausomybės siekiantys Estijoje“
Maginio realizmo romanas “Negrįžtantys“ apie provincijoj tekantį gyvenimą
Ievos Dubrytės romaną „Negrįžtantys“ perskaičiau iš antro karto. Pirmąkart romano pradžia užėmė kvapą – paauglė mergaitė, kurios mama miršta, tėvas ją muša, varo ganyt jaučio, kuris ragu perduria jai blauzdą… makabriška, neįmanoma gilintis į tokius pasakojimus. Kam man jie?
Skaityti toliau “Gydantis laikas. Iš protėvių gyvenimo“
Kas tas kalnas tarp mūsų, kurį sunku perkopti, nesaugu apeiti, nelengva ir perskristi, – ypač artėjant audrai?
Charkes Martin romaną „Kalnas tarp mūsų“ priskirčiau prie išgyvenimo sunkiose situacijose knygų. Būtina pridėti, kad siužete persipina keletas tiems patiems herojams nutinkančių meilės istorijų, kuriose daugelis veikėjų tiki Viltimi, romantiška meile, jos galia įveikti kelyje ištinkančias kliūtis. Gal tai labiau meilės, nei ištvermės sunkiose situacijose kupinas pasakojimas… Tiesa sakant, šiek tiek dirbtinokas, perdėtai sutirštintas ir nelabai realistinis. Kita vertus, skaityti meilę, ištikimybę, pasiaukojimą, jautrumą ir kitas puikias vertybes aprašančias ir išaukštinančias knygas gera. Nes šių vertybių gyvenime pasiilgstam.
Skaityti toliau “Pakylėjanti nors nelabai įtikinama Meilės ir Vilties istorija“
Jautrūs, subtiliai atspindintys laikmetį tekstai
Kazio Sajos prisiminimų ir pamąstymų knygą „Skudurėlių takas“ pasiūlė Varėnos viešosios bibliotekos skaitytojai, dalyvavę biblioterapinių skaitymo rekomendacijų užsiėmime. Visada stengiuosi perskaityti tokiu būdu gautus pasiūlymus. Džiaugiuosi, kad atradau šį kažkada praleistą kūrinį. Didžiausias atradimas – kaip greitai bėga laikas, kaip daugelį buvusių svarbių detalių visai pasimiršo. Man prisiminti K. Sajos aprašytą laikotarpį buvo įdomu, jautru, prasminga.
Skaityti toliau “Tekančio laiko apmąstymui“
Senelis testamentu anūkui palieka pinigų ir skatina keliauti
Gianluca Gotto romanas „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ apie mūsų netinkamus įsitikinimus, kurie griauna gyvenimus. Jeigu tikime, kad „tuoj tuoj man nutiks kažkokia nelaimė“ – argi keista, kad taip ir įvyksta. O pagrindiniam romano herojui Deividui, jaunuoliui iš Italijos, visai neaišku, kad nuo mūsų įsitikinimų viskas prasideda. Jis negali nurimti ir jaučiasi be galo nelaimingas nuolat kartodamas, „kodėl man taip nesiseka?, aš viską dariau teisingai, stengiausi, o likimas man toks neteisingas“. Turbūt panašus mąstymas būdingas daugeliui vakariečių.
Skaityti toliau “Keisti įsitikinimus – keisti gyvenimą“
