Ar gali painios emocijos baigtis laiminga meilės istorija?
Stefano Cveigo romanas „Širdies nerimas“ labai įtraukia dėl aprašytų jausmų, dvejonių, negalėjimo apsispręsti. Jaunas karininkas įpuola į keistos meilės istoriją.
Keista meilė – nes įsimylėjimas iš vienos pusės. Jauna mergina, turtingo verslininko duktė Edita, turinti likimo žymą (dėl ligos jau kuris laikas nevaldo kojų) beatodairiškai įsimyli šeimoje besilankantį jaunuolį. Pastarasis – netipiškas karininkas, yra jautrios širdies. Ir jam gaila tos keistos merginos. Jis linkęs pasiaukoti ir dažniau pas ją lankytis. Kol suvokia, kad Edita įsimylėjus. Ir pagal savo prigimtį mergina iš gyvenimo ir jai atsidavusio tėvo reikalauja – tas jaunas karininkas bet kokia kaina, ar bet kokiomis priemonėmis turi būti mano. Bet kuriuo būdu jis turi priklausyti man. Tikra jausmų drama, kurioje yra ir daugiau veikėjų, pasakojime labai svarbi detalė – merginos neįgalumas. Gal ji būtų kitokia, jei nebūtų taip nuskriausta gyvenimo? Gal ji neterorizuotų aplinkinių tokiais keistais pasiryžimais – nusižudyti, nes … “negaliu pasveikti, o kiti dėl to manęs nepriima, nemyli.“
Kas čia auka, o kas – despotas? Kurio poelgio iš romano veikėjų tikimės skaitydami? Ar yra būdas, kaip „teisingai“ išspręsti tokią painią situaciją? – daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymų.
Aš pati romaną jau esu skaičius ir tuomet mintys buvo kiek kitokios, jas aprašiau čia.
Aptardamos romaną klube priėjom prie išvados – kad čia kiekvienas turėjo apsispręsti pats. Ir apsisprendęs – laikytis savo sprendimo. Nes eidamas ieškoti pritarimo pas kitus, – paklūsti jų valiai. Ir toliau klimsti. Kaip skė viena iš klubiokių – jei matai, kad čia klampynė – kuo greičiau bėk. Ir kuo toliau. Nes klimstant gilyn, gelbėtis vis sunkiau.
Rekomenduoju knygą visiems, mėgstantiems gilius apmąstymus, aprašytus jausmus, sudėtingas gyvenimiškas situacijas. St. Cveigas – nuostabus jausmų, būsenų aprašymuose. Per jo tekstus galime daug ką atpažinti savyje.
Daiva Janavičienė
