Mažai teksto, bet talpios mintys. Giluminiam skaitymui
Matt Haig knygas užsisakau pagal autoriaus pavardę. Ir prie jų bibliotekose beveik visada būna eilės. Sulaukiau ir perskaičiau jau prieš keletą metų (2022) lietuviškai publikuotą darbą „Ramybės ir džiugesio knyga“. Pavarčiau ir pagalvojau – tiek mažai teksto, greitai perskaitysiu… ir taip nesigavo.
Nors dauguma tekstų neužima net vieno puslapio, bet jie tokie talpūs mintims, kad tenka sustoti. Kartais – tiesiog sustoti ties ta pastraipa, nes prie kitos pereiti nesinori.
Nesu tikra, ar tikrai knyga mane pripildė ramybės ir džiugesio, gal tiesiog suteikė daugiau progų apmąstyti galimybes, gyvenimo kelyje sutinkamas kliūtis ir jų priėmimą / atstūmimą / ignoravimą. Ir susitaikymą su Likimo skirtais išbandymais, kaip kelią link vidinės ramybės.
Keletas citatų, kurios man pasirodė labai aktualios daugeliui:
„Negali stengtis būti. Būti gali sau tik leisti.“ – p. 174
„… vikšro likimas – puiki matafora mūsų pačių nesėkmėms ir sunkumams. Suyrame, kad atsinaujintume. Pereiname tamsą, kad galėtume skraidyti saulėje“ – p. 186
„…daugelis sunkumų gyvenime atneša ir pamokų, atskleidžia mūsų gerąją pusę, suteikia naujo požiūrio ar priežasčių jaustis dėkingiems“ – p. 217.
Matt Haig tekstą „Ramybės ir džiugesio knyga“ priskirčiau prie klasikinių biblioterapinių. Kurias galima rekomenduoti tyliajam skaitymui arba panaudoti įvairioms biblioterapinėms veikloms.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 