Šiaurėje išgyvena stipriausieji, o išėjusiems iš salų – išlieka pasakojimai. Juos surinkti kartais pasiryžta jaunoji karta
Siri Ranva Hjelm Jacobsen romanas „Sala“ apie tapatybės paieškas, lankant senelių kilmės vietas. Farerų salynas priklauso Danijai, nors čia gyvenantys žmonės kalba savo šnekta, turi savo įpročius, specifinį charakterį, įgimtą laisvės siekį. Visa tai šiaurietiškai stipriai kūrinyje.
Keičiasi laikmečiai, šeimos mažėja, daug kas išsikrausto į Kopenhagą ar kitus miestus. Užauga trečia ar ketvirta karta, ir jauni žmonės pradeda ieškoti savo šaknų. Kol dar yra, kas papasakoja istorijas, parodo vietas, kurios įsipina į pasakojimus apie tai, kas buvo. Tai viena iš galimų biblioterapinių pokalbių temų.
Apie šiaurietiškų moterų stiprybę, keistas meilės peripetijas ir meilės vaisiaus atsikratymą. Tokia istorija perpasakojama iš mamos jaunystės, kai Marita pasiryžo palikti gimtąją salą ir išplaukti pas jos laukiantį būsimą mokytoją Fricą, nes … plaukdama tikisi pasidaryti abortą. Pati išmesti savo netinkamos meilės vaisių, kuris jai trukdo. Tokio keistumo istorijos iš moters lūpų dar neteko perskaityti. Ar tai – žmogiška stiprybė, ar – nejautrumas, ar dar kažkas … šiaurietiško, – nežinau. Nes pasakojimas tikrai labai keistas. Galbūt gali tapti terapiniu tekstu moterims situacijose, kai užvaldo visai priešingi jausmai. Kai įsigilini į kitokį suvokimą, prasiplečia savas…
Tema apie romantišką nusiteikimą sužadėtinės atžvilgiu ir sunkų įėjimą į tėvystę. Tenka pripažinti, kad tas keistas iš moters išėjęs padaras, vos nenužudęs tavo mylimosios, yra tavo vaikas. Nežiūrint kokių sukrėtimų iki ateinant jam į pasaulį patyrė visi, jiems teks ne tik gyventi kartu, bet ir palaikyti vienas kito žingsnius pasaulyje.
Nelengvai skaitoma knyga, tinkama gilesniam kitų kultūrų pažinimui, diskusijai apie universalias ištikimybės savo šaknims, romantiškos meilės ir nelabai romantiškos jos pabaigos, skirtingų kartų sugyvenimo, tradicijų priėmimo ir jų atmetimo temas.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 