Vienas iš biblioterapinės veiklos aspektų – teminių rekomendacijų parengimas. Rekomenduojame vienas kitam knygas dažniausiai tiesiog pasisakydami, kad tai „gera knyga“. Žinant komunikacijos proceso subtilybes, akivaizdu, kad kiekvienas po šiuo bendru, labai plačiu išsireiškimu („gera knyga“) turim kažką tokio omeny, kuo ta knyga mums patiko, įkvėpė, tiesiog patraukė. Štai tokių detalių ištraukimas į dienos šviesą jau ir galėtų būti įvardintas, kaip biblioterapijos paieška. Pačiam sau įvardinti, kodėl ši knyga mane patraukė? Kuo ji užkabino mano Sielą, o gal net ir Dvasią?
Knygų dabar yra labai daug. Kaip atrinkti, kurios iš jų yra biblioterapinės? – tikriausiai ne vienas savęs to paklausė. Yra suformuotos rekomendacijos, kokios knygos gali būti biblioterapinės. Tai – nuoširdžios, humanistinį pasaulio suvokimą perteikiančios, viltingos knygos. Kita vertus, prisimenu rusų biblioterapijos atstovę J. Drešer, kuri teigia, kad biblioterapine gali tapti kiekviena knyga, nes žmonės yra labai skirtingi. Tai, ką atrandame knygoje, daug priklauso nuo mūsų pačių, nuo knygos perskaitymo savo patirtimi. Štai tuo „savimi atspindėtu pasauliu“ knyga tampa biblioterapine, ji padeda geriau suvokti save, aplinkinius, pasaulį.
Vienas klasikinių patarimų, – jeigu kažkas rado knygoje tai, kas jam naudinga, tikėtina, kad sau naudingą biblioterapine prasme informaciją joje gali rasti ir kiti. Todėl biblioterapinėmis dažniau tampa klasikinės, pripažinimo sulaukusios knygos, tam tikras „aukso fondas“. Knygos, kurias norisi perskaityti keletą kartų ir kiekvienąkart jose atrandi kažką nauja ir reikšminga savo Sielai.
Knygą, kuri „užkabino“ patartina apmąstyti ir pačiam sau atsakyti į klausimą „kodėl man ši knyga patiko? Kuo ji man pasireiškė biblioterapiškai?“ – nuramino, suteikė viltį, gal – padėjo plačiau suvokti pasaulį, įkvėpė naujiems siekiams, sužadino vaizduotę ir paskatino imtis veiklos, kurią ilgai atidėliojot ir t.t. Tokie užrašai reiškia, kad panašiai ši knyga gali veikti ir kitus. Ta prasme Jūs galit ją rekomenduoti kitiems. Kaip galimybę… giliau pažvelgti į save, atpažinti sunkias situacijas, kurias ilgai neigėte esančias, pasisemti sąmoningumo, patirti ištvermę ir kt. Tokios rekomendacijos labai reikalingos. Jos padeda pasirinkti kitiems.
Bibliotekininkai žino knygų anotavimo pagrindus. Tai yra ne tik perteikti esminę informaciją apie knygą – jos autorių, antraštę, leidėją, leidimo metus, puslapių skaičių. Po to – atskiru paragrafu pateikti knygos turinio trumpą pristatymą. Leidėjai įprastai anotaciją nukreipia į intrigą, kuri skatina pirkimus. Na, o biblioterapijoje anotacija turėtų būti orientuota į tai, kuo knyga gali pagelbėti kitiems, arba kuo ji jau pagelbėjo kažkam (jeigu kaupiate atsiliepimus apie perskaitytas knygas, pavyzdžiui, iš pokalbių su skaitytojais).
Galėčiau pateikti tokį biblioterapinio anotavimo trumpą šabloną, kurį siūlau kūrybiškai išplėtoti savaip:
Apie ką? (siužetas), kuo siužetas (jo dalis) gali būti biblioterapinė, kaip tekste atspindi biblioterapiniai tikslai (geriau suprasti pasaulį, teikti vilties, patirti emocinę stiprybę, teigiama prasme susitapatinti su pozityvias permainas patiriančiu herojumi ir t.t.)? Kuo herojaus (-ų, kokių?) elgesys gali padėti skaitantiems ir įsijaučiantiems į turinį? Kokie pozityvūs biblioterapine prasme atsiliepimai iš skaitytojų.
Sėkmės rengiant perskaitytų knygų biblioterapines anotacijas, būtų malonu gauti atsiliepimų, ar informacija naudinga? Kaip ja pasinaudojot, o gal – išplėtojot?
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 