Davido Grossmano romanas „Užeina kartą arklys į barą“ apie tai, kaip pagyvenęs humoristas nusprendžia pažymėti savo gimtadienį. 57 metai – subrendęs, atsakingas žmogus, gimtadienio proga mažai tikėtini akibrokštai. Juo labiau, kad į išvakarėse vykstantį pasirodymą jis pakviečia draugą. Draugą? – kažin, ar taip galima pavadinti pakviestąjį, su pagrindiniu knygos herojumi susijusį nuo pat vaikystės. Suplanuotas humoro – anekdotų šou virsta prisiminimų, skaudžių išgyvenimų kupinu pasakojimu – tarsi išpažintimi. Su agresijos sau priemaišomis. Ir pasipiktinusia publika.
Romane persipina aktoriaus pasakojimai ir į pasirodymą pakviesto žinomo miestelio teisininko, advokato prisiminimai. Apie kažkada nepadarytus svarbius dalykus, pavyzdžiui, nei žvilgsniu, nei žodžiu nesuteiktą paramą silpnesniajam, kai gyvenimas suvedė vienam kely sudėtingais gyvenimo etapais.
Pasirodo, tas keistas, varganas ir kartu – pilnas energijos juokdarys ne kartą gyvenime tapo parama kitiems. O pats tos paramos nesulaukė, net ir labai kritiniais atvejais. Kai žvilgsniai susitikdavo. Tuo metu paramą galėjęs suteikti šalia buvęs draugas (?), to daryti nesiryžo, o paskui tuoj pat šitą smulkmeną išstūmė iš galvos. Maža kas nutinka, argi už visus atkentėsi. Juo labiau, kad kažkur kirbėjo žinojimas – jeigu to vargšo nebūtų, jo vietoje tikriausiai būčiau atsidūręs aš.
Negaliu pasakyti, kad tai – biblioterapinė knyga. Nes joje mažai vilties. Bet romane perteikiama istorija kelia daug minčių apie vertybes, kuriomis gyvename. Apie tikrus ir netikrus draugus, apie tai, kaip nelengva gyventi, būnant nuolatiniame pašaipų taikinyje. Ir apie strategijas, kurios padėjo išgyventi – skaudžias patirtis paverčiant šaržu, juokiantis iš paties savęs, šaipantis iš pasaulio. Kaip tik to ir nori publika. Ir reikalauja savo dalies iš sumokėtos sumos: “Juk čia ne psichoterapijai susirikom, – rodyk, ką pažadėjai.“
Knygą verta paskaityti. O turintiems bendraminčių ratelį, siūlyčiau ir aptarti, nes čia daug diskusinių temų, kurias analizuojant galima geriau pažinti save ir mus supantį, akimis nematomą, bet akivaizdžiai svarbų sielos pasaulį.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 