Norintiems atsigauti ir mėgstantiems naivius pozityvistinius tekstus Davido Michie romanas „Dalailamos katė“ tikrai paglostys širdį. Ne tik sužinosite budizmo filosofijos pradmenis, bet ir pasigėrėsite autoriaus sugebėjimu per katės santykius su aplinkiniu pasauliu paaiškinti daugeliui rūpimas Meilės, Pagarbos, Dosnumo, Atjautos ir kitas kategorijas.
Paaugliai iš vargingos šeimos džiaugiasi radę lyg ir kilmingos katės lizdą su mažučiais padarėliais. Jie nusprendžia kačiukus parduoti. Stipriausieji tuoj pat randa kelią į naujus namus (per pinigines atvėrusiųjų širdis), na, o pats silpniausias vos neatsiduria tarp šiukšlių. Bet čia jo karmą pasisuka kitu lenkme – išmetamą kačiuką pamato ir jį įsigyja budistų dvasinis lyderis – Dalailama. Taip reiškiasi Atjauta, ji pakreipia ne vieno prie šios istorijos tęsinio prisidėjusio Likimą. Kačiukas auga nepatirdamas ne tik fizinio, bet ypač – dvasinio nepritekliaus. Yra mylimas, globojamas, net gi garbinamas. Bet eidamas gyvenimo keliu gauna kitas pamokas – persivalgymo, pavydo, net gi pykčio ar baimės. Ir visa tai labai aiškiai įvelkama į kiekvienam pažįstamas situacijas, aplinkybes ir… pamokymus.
Tiesiog skaičiau ir ilsėjausi. Tuo pačiu dar kartą prisiminiau, kaip svarbu suvokti, kad kiekvienas gyvas sutvėrimas vengia kančių ir siekia Laimės. Kartais nuo kančios iki Laimės taip nedaug tetrunka…
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 