2019 metų gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje vyko netradicinis renginys. Konferencija – įprasta akademinei bendruomenei renginių forma, netradicinė yra pati tema. Konferencijos pranešėjai pristatė įžvalgas, patirtis, tyrimus ir net ES institucijų dokumentus apie meno įtaką asmens sveikatai.
Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Dalia Karatajienė pakylėtai pristatė dailės ir medicinos sąsajas, iliustruodama, kaip artimai didieji dailininkai (pavyzdžiui, Loenardas da Vinči) susiję su medicina. Realistiškai vaizduoti žmogaus kūną gali tik atidžiai jį išanalizavęs asmuo. Nustebau, kad iki šiol dailės studentai kviečiami dalyvauti anatomijos pratybose, kuriuose tiesiogiai medikai – studentai pažįsta žmogaus kūno sandarą prozektoriume. Tiesa, dailininikai gali tik stebėti… ir fiksuoti piešiniais savo įžvalgas… Nuostabu buvo išgirsti kalbant pakylėtus žodžius apie poeziją, kurios ritmas antikoje buvo siejamas su širdies plakimu ir todėl poetai buvo laikomi – Dievo pasiuntiniais.
Man teko garbė papasakoti apie biblioterapiją. Labai apsidžiaugiau, gavusį tokį kvietimą iš medikų. Juk nuostabu, kai tavo darbu domimasi ir tikima, kad jis gali būti naudingas daugeliui. Nuostabu, kad šis pranešimas sulaukė didžiausio atgalinio ryšio. Kita vertus, nieko stebėtino, juk mūsų visuomenė dar tebėra skaitanti ir tai daryti mėgstanti. O medikai, pasirodo, labiausiai gerbia „rimtas grožinės literatūros knygas“. Tiesa, pasimeta, kai patiems tenka pasirinkti, ką skaityti ir paskui nesigailėti tokiu būdu praleisto laiko. Didžiausią susidomėjimą sukėlė garsinių knygų tema, – išsakyta asmeninė patirtis, kaip būtent toks skaitymo būdas man padėjo „perskaityti R. Kmitos „Pietinia kronikas“ ne vieną nustebino. Pasidalinimas patirtimi apie Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vedamą Skaitytojų klubą su biblioterapijos elementais – suintrigavo. Klausimai sukosi apie tai, kaip kitus sudominti „gera knyga“, jeigu jie turi išankstinę nuomonę, kad ji netikusi? Kodėl negalima naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekoje esamu garsinių knygų rinkiniu visiems, arba bent jau sunkiems ligoniams, kuriems tokia galimybė leistų prasmingiau leisti laiką, o gal net ir sumažinti jaučiamą skausmą? – deja man ši problema irgi yra nelabai suprantama. Prie progos bandysiu klausimą pateikti galintiems šioje srityje padaryti reikiamus sprendimus. Dabar tik nurodžiau į jau esamas galimybes teisėtai ir patogiai patiems įsigyti garsines knygas, pasinaudojant programėle prieigoje Audioteka.com
Pranešėjos Raimonda Duff ir dr. Solveiga Zvicevičienė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos susirinkusiems pristatė judesio terapijos mitus ir galimybes. Judesio terapijos naudą kiekvienas galime pajusti kasdien leidę sau atsipalaiduoti… su muzikos ritmu. Žinoma, geriau sekasi, jei užsiėmimus veda savo srities profesionalai.
Medicinos profesorius Dalius Jatužis pranešimą paskyrė amžinatilsį kolegai neuromoklų atstovui Valmantui Budriui. Prisimintas ne tik gydytojo ir mokslininko gyvenimo kelias. Gydytojo domėjimasis dailės kūriniais įgavo prestižiniuose leidiniuose publikuotų straipsnių formą. Amžinatilsį profesorius V. Budrys ne tik rinko dailės kūrinių kolekciją, bet ir šį savo pomėgį integravo tyrimuose.
Dr. Audronė Brazauskaitė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kalbėjo apie dailės terapijos Lietuvoje akademinį, tarptautinį kontekstą. Pranešėja pasidžiaugė Lietuovje jau veikiančia jungtine magistro studijų programa. Pasidalino įžvalgomis apie dailės terapijos poveikį ir veiksmingumą, studijų programos atitikimą tarptautiniams standartams. Po pranešimo buvo pakomentuota, kad šioje srityje reiktų didesnio palaikymo iš medikų pusės, kad būtų suformuotos galimybės specialistams tikslingai įsidarbinti medicinos / reabilitacijos institucijose.
Muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Violeta Rimkevičienė su kolege ne tik aptarė teorinius dramos ir psichodramos skirtumus, bet ir tiesiogiai pademonstravo galimybes prakalbinti, suvienyti grupę, kartu ieškoti sprendimų.
Marija Baranauskaitė, atstovaudama asociaciją „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ jautriai pristatė aktorių įsikūnijimą į gydytojus ir per tai teikiamą pagalbą ligoniams. Sužinojome, kokiose sudėtingose situacijose pasitelkiami šie gydytojai-klounai, kad asociacijoje yra speciali tarptautinė grupė, vykstanti į „karštus pasaulio taškus“ pagelbėti kenčiantiems. Linksmai ir kartu užjaučiamai veikiantys aktoriai padeda kenčiantiems atsipalaiduoti ir tuo pačiu – neleisti nerimui trukdyti, įveikiant ligą ar kitą pavojingą situaciją.
Esu dėkinga konferencijos organizatorei, dr. Linai Zabulienei už kvietimą dalyvauti šiame renginyje. Dėkoju Lietuvos medicinos draugijos pirmininkui prof. dr. Algirdui Utkui už nuoširdžios akademinės atmosferos sukūrimą ir visų palaikymą. Dėkoju dalyviams už klausimus ir diskusijas. Tikiuosi, kad renginys turės tęsinį, kurio jau dabar laukiu.
Dr. Daiva Janavičienė
Linos Zabulienės nuotraukos
BIBLIOTERAPIJA 