Antrus metus lankausi Knygų mugėje ne kaip pasyvi stebėtoja, o kaip tikra dalyvė. Malonu, kad mugėje ne pardavinėju, o pristatau paslaugą – dar nelabai įprastą bibliotekose biblioterapijos veiklą. Aš šią paslaugą daugiau sieju su suaugusiais bibliotekų lankytojais, tačiau ji gali būti taikoma ir vaikams.
Pristatyti biblioterapiją mus pakvietė Lietuvos bibliotekininkų draugija, pirmais metais LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė paprašė parengti biblioterapinių knygų lentyną. Keletą vakarų prie jos neiškentusios atėjome ir mes, idėjos įgyvendintojos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė. 2020 metais dalyvavimą mugėje planavome iš anksto ir numatėme, kad paeiliui prie sudaryto biblioterapinių knygų rinkinio (išdėstyto Biblioterapijos kampe) konsultuosime susidomėjusius. Taigi, man teko dvi tarnystės Knygų mugėje dienos, kurių metu nemažai patyriau, svarbiausiais įspūdžiais norėčiau pasidalinti.
„Bičiulių diena“ Knygų mugėje skirta bibliotekininkams, leidėjams, redakcijų darbuotojams ir kitiems su knyga susijusiems bendraminčiams susitikti. Išties tą magiškai išsidėsčiusią datą 2020-02-20 susitikimai Biblioterapijos kampe vyko daugiausia su bibliotekininkais ir mokytojais. Madingomis pražilusių plaukų paletės šukuosenomis pažymėtos moterys užeidavo, pasižvalgydavo ir konstatuodavo: „Taip, tikrai tai knygos Dūšiai atgaivinti, Vilčiai atgauti“. Tai glostė mano „vidinį aš“ – juk žinovės pritaria, pasidžiaugia kartu atrastomis pagalbą teikiančiomis knygomis. Buvo ir tokia, kur sakė: „Esu knygų žiurkė, nežinau, ar dar man kažką naujo ir gero galit pasiūlyti. Nes ten visokių pašlemėkų ir bjaurasties tai aš neskaitau“. Na ir ką – tikrai daugumą knygų iš rinkinio ponia jau buvo perskaičius, – ir filosofinių, ir psichologinių, ir grožinės literatūros. Bet rado keletą dar neskaitytų ir apsidžiaugusi jas nusifotografavo.
Jauni žmonės prisėsdavo ilgesniam pokalbiui, štai kaimo vietovės bibliotekininkė pasakojo, kad ji norinti įkurti knygų klubą, pasidalinau savo patirtimi, kaip tai daryti. Aptarėme, kokius biblioterapijos elementus galima integruoti į klubo veiklą, kaip pasirinkti knygas, kokias rekomenduoti. Bibliotekininkė pasakojo, kad nemažai jos biblioteką lankančių skaitytojų domisi literatūra apie tremtį. Pakalbėjom, kokią literatūrą galima būtų siūlyti bendram skaitymui ir aptarimui. Pradėti parekomendavau nuo A. Kumžos knygos „Rasa. Po angelo sparnu“. Organizuojant klubą svarbu, kad knygos būtų prieinamos (tuo metu esančios bibliotekoje, arba nauji leidiniai, kad būtų galima juos įsigyti knygynuose). Kaimo vietovėje mažai tikėtina, kad knygas pirks ar kitaip susiras patys klubo nariai, organizatoriai turi galvoti ir apie reikiamo kiekio egzempliorių įsigijimą. Tai nėra lengva, nes papildomo finansavimo klubo veiklai niekas neskiria. Padiskutuoti buvo tikrai įdomu, pasijuto kaimiškų vietovių bibliotekų darbo pulsas…
Priėjo trys jaunos merginos ir prabilo angliškai. Pasirodo, jos savanoriauja vienoje iš Kauno viešųjų bibliotekų, dvi merginos iš Ispanijos, viena – iš Egipto. Paklausinėjo apie biblioterapiją, pakalbėjom apie galimybes bibliotekose vykdyti asmenybės vystymo biblioterapiją, kuria nesiekiama asmens gydymo, o tik teikiama pagalba skaitymu. Merginos susidomėjo, apsikeitėm kontaktais, kas žino, gal iš to išsivystys naujas bendradarbiavimas?
Keletas besidominčiųjų buvo iš mokyklų bibliotekų. Kalbėjom apie tai, kad biblioterapiniai knygų rinkiniai ir interakcinė biblioterapija yra vykdoma ir mokyklų bibliotekose. Susidomėjimas atsiranda, kontaktai mezgasi…, o kas toliau, duosis matyt.
Neeilinė komunikacija vyko su Panevėžio miesto viešosios bibliotekos direktore Loreta Breskiene ir bibliotekininke, organizuojančia veiklas Panevėžio pataisos namuose. Esu girdėjus apie jų veiklą, aptaranaujant specialiųjų poreikių skaitytojas, kalines. Tarptautinėje praktikoje netradicinės terapijos pirmiausia yra skirtos specialiųjų poreikių asmenims aptarnauti. Tam tinkama biblioterapijos idėja, suprantama, reikia gilintis į tokių specialiųjų poreikių asmenų aptarnavimo specifiką, deja, tokios patirties ir aš pati neturiu. Bet patirtis atsiranda kažką darant, tai gal tiesiog reikia pradėti nuo bendrų projektų?… – taip ir pabaigėme pokalbį.
Biblioterapijos kampas bibliotekų erdvėje buvo priešais atvirą renginių erdvę, kurioje moksleiviai kalbino rašytojus. Laisvą minutę galėjau įdėmiau paklausyti apie ką kalbama. Ir nugirdau pokalbio su Renata Šerelyte dalį, kaip tik tą, kuri paglostė mano širdį. Mergaitės klausė rašytojos, ar suaugę rašytojai gali savo kūriniais pagelbėti vaikams, ir kaip tai gali būti? Renata papasakojo apie jos neseniai perskaitytą Eleonoros H. Porter romaną „Poliana“, kuris jai labai patiko, kaip nuostabiai rašytoja per herojės veiksmus ir kalbą perteikia pozityvą, kaip tai pakylėja skaitančius. Ir kaip svarbu, kad šioje knygoje ne vienas vaikas gali rasti paramą, netekus artimo žmogaus. Gal ne visai tiksliai iš atminties persakiau rašytojos žodžius, bet pati mintis tiesiogiai išreiškia biblioterapijos principą – pagalbą skaitymu. Belieka pridurti, kad E. H. Porter „Poliana“ – viena iš biblioterapijos kampe siūlomų knygų.
Labiausia nustebino budėjimo mugėje metu įvykę du pokalbiai su jaunais žmonėmis, kurie pasakė man pavydintys tokio darbo… Šito tai išties nesitikėjau. Juo labiau, kad šį darbą susikūriau pati, net ir dabar tai mažiau mano tiesioginis darbas, o daugiau – hobis. Mačiau, kad jauni žmonės tuo nelabai patikėjo. Jaunas vaikinas, kuriam patiko biblioterapijos idėja (anot jo – kalbėti su žmonėm apie knygas), pajuokavo: „O, tai dar už tokį darbą ir pinigus moka? Aš manau, kad jį ir reikia dirbti tik iš idėjos.“ Na, tuomet jaunam žmogui teko aiškinti, kad idėjomis už butą nesumokėsi, na ir parduotuvės nelabai priima idėjų už valiutą… Jaunų žmonių logika kita, sako: „Pinigus pragyvenimui reikia per trumpą laiką uždirbt. Va, aš dabar ruošiuosi važiuot rinkt braškių.“ Yra apie ką pagalvot…
Tokie ir panašūs pokalbiai motyvuoja. Taip malonu, kad kitiems patinka tai, ką darai, kad jie irgi nori būti tavo vietoje… Kai sako, kad patinka knygas skaityti ir įdomu apie jas kalbėti, kad reikalinga tai veikla. Gal netoliese biblioterapijos klestėjimo laikai?
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 