Frediriko Backmano romaną „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ tikrai galiu įvardinti biblioterapine. Juk visi mes turim (ar turėjom) mamas, daugelis patiriam kartų susidūrimus, kaip močiutės, mamos ar anūkės. Kintant šeimos narių vaidmenims, vieni lengviau, kiti sunkiau prie jų prisitaikom, tikriausiai dėl to ir pergyvenam. Todėl šmaikščiai, su nostalgišku humoru parašytas romanas pirmiausia mums leis atsipalaiduoti. O tai jau pasiekimas, juk gyvenam ne pačius geriausius laikus. Priverstinai sulėtinę gyvenimo tempą, turim išlikusį lengvai pasiekiamą malonumą – skaityti gerą knygą. Šios knygos elektroninė versija yra nemokamai prieinama portale ibiblioteka.lt.
Ideali močiutė patyčias mokykloje patiriančiai anūkei nebuvo gera motina savo dukrai. Nebuvo todėl, kad gyveno kitokį gyvenimą – svarbiausia jai buvo darbas. Labai svarbus ir reikšmingas darbas, ji buvo karo gydytoja. Kaip skaudžiai išsireiškia jos duktė – gelbėjo visus, bet tik ne mane… Taip, karjera ir motinystė nėra lengvai suderinama, nors žiniasklaida dažniau kalba kitaip. Vien tai, kad šiame romane mąstoma ne madingai, o skaudžiai… užkabina. Norisi diskutuoti apie tai, permąstyti besikeičiančias vertybes.
Močiutė rūko, nesilaiko nustatytų taisyklių, elgiasi visai ne taip, kaip galima būtų tikėtis iš suaugusio žmogaus. Bet visa tai – išorė. Tikrieji motyvai ir priežastys romane atsiskleidžia palengva. Ir tada suvoki, kad už parodomojo grubumo ir neadekvatumo yra…tikros vertybės, pasiaukojimas, silpnesnių globojimas. O juk tai … jaudina Sielą, ramina mintis, įkvepia kitaip pamatyti pasaulį. O tai ir yra terapija.
Rekomenduoju knygą pirmiausia moterims, nors joje veikia ir veikėjai vyrai. Romane temų yra daug daugiau, veikėjų ryšiai ir keisti, ir nuoširdžiai naivūs, paslaptingi ir… gydantys.
Svarbi detalė – knygos pabaigoje autorius be kitų dėkoja ir bibliotekininkams „kurie pamatė berniuką, bijantį aukščio, ir paskolino jam sparnus“.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 