Pingvinai ir piligrimai – kuo panašūs?

Jurgitos Lieponės kelio knyga „Kelias, pingvinai ir aš. „Camino Lituano“ dienoraštis – man tikrai biblioterapinė. Klasikine prasme, – knygos apie keliones, apmąstant tai plačiau su kultūros, filosofijos intencija – priskiriamos prie bilioterapinių. Teorija sako, kad ypač vertinga skaityti tokias knygas, kai esi kažkur nutolęs nuo aprašomų vietų. Kai informacija įkvepia, kelia gražius prisiminimus.

Esu girdėjusi apie tokį reiškinį, kaip Camino Lituano. Galbūt esu jau ir anksčiau skaičius keletą įdomybių apie tokias kelyje esančias stoteles, kaip Paberžė, Joniškėlis, Žagarė ir kt. Bet daug įdomių detalių tikrai sužinojau pirmąkart – apie  Rokonius (netoli Burbiškio), kur gyvenantis milijonierius savo žemėje pastatė namus pilotams ir…bažnyčią. Savo vardo – Kazimiero bažnyčia. Tiesa, apie veiklą joje nelabai rašoma, bet apie svetingus šios žemės šeimininkus tikrai buvo skaityti įdomu. Ir klausyti, kaip apie tai pasakoja knygos autorė irgi labai įdomu (nuotrauka iš susitikimo, renginio vedėja – A. Zuokienė ir autorė J. Lieponė).

Istorijos apie vietas ir žmones

Jaudinanti istorija apie Paberžę, ten gyvenančią Reginą, – kuri į kaimą atsikraustė seniai, ne visai savo, tai yra – šeimos vyrų noru. Likimas lėmė, kad jai Mokytoju tapo tėvas Stanislovas. Ir mokė savotiškai – darbu. Poniai iš Šiaulių liepė plauti bažnyčios grindis. Ir net nepadėkojo tol, kol ji dirdama tą darbą nemokėjo džiaugtis… Toks puikybės gydymo metodas. Tikriausiai – labai efektyvus

Didelis įspūdis išliko perskaičius autorės perteiktas istorijas apie kelyje aplankytas mažas kaimo parduotuvėles. Kuriose galima nusipirkti visko – ir susipažinti su vietiniais, bei pasikalbėti. Išgerti kartu putojančio vyno – nes iš širdies vaišina kelyje sutiktoji.

Dvarai ir dvarininkai. Istorija iš seniau ir dabartiniai pasiryžėliai prikelti istoriją, apgyvendinti ir įveiklinti dvarus. Juk dvarai ir kultūra – turi būti susiję. Atrodytų. Bet ar kultūros žmonės gali turėti tiek pinigų, kad pirktų dvarus. O turinčius pinigų ar tikrai domina kultūra? – ogi visko būna. Net ir stebuklų. O čia, Camino Lituano kelyje Jurgita Lieponė tokių stebuklų patyrė…

Svarbus pats ėjimas, kuris nuramina sielą, ją gydo. Skaudamos kojos, neviltis dėl viso skaudamo kūno – irgi svarbi kelio detalė, be jos – nevyksta nušvitimai…

Citatos:

„Basas ne tas, kas be batų“ p. 78

Garsiai sušukti „Man viskas gerai“ p. 94, tada kiti žino, kad „gyvenimas tikrai užkniso“. Bet tas performansas tikrai padeda…

Percituojama Frederiko Gro „Filosofija pėsčiomis“: „Bergždžia sėstis ir rašyti, jei niekad nebuvai atsistojęs gyventi“

Daiva Janavičienė