
Ar ateities žmonės taip bijos nusivylimo skausmo, kad atsisakys meilės ir džiaugsmo galimybės?
Amerikietės bell hooks knyga „Viskas apie meilę. Nauji požiūriai“ ne visai apie tai, ką skalbia antraštė ir ypač – viršelio dizainas. Nors kaip į tai pažiūrėti, žinoma. Nauji požiūriai man asocijuojasi su „laisve mylėti“ , apie tai nelabai norėjau skaityti. Perskaičiau tekstą apie įvairius Meilės pasireiškimus – aiškumą, teisybės sakymą, nuoširdumą jausmuose… Apie tai kalbėti tikrai reikia. Ir nelengva, neįprasta apie tai kalbėti.
Tenka sutikti su autore, kad šiuo metu labiausiai geidžiama „meilė, kaip narkotikai“, kai norim kad meilė suteiktų staigų ir ilgalaikį apsvaigimą. Kad nereiktų nieko daryti, tik pasyviai patirti malonumą. Tokie širdį užgriebiantys žodžiai, Dievaži.
Man labai svarbi autorės išsakyta mintis, kad „meilės tikroji galia – mus pakeisti, padėti mums vystytis“. Ar apie tai pagalvojam? Ar taip suprantam Meilę? – deja, tai nepopuliaru. O kam aš turėčiau keistis, man ir taip gerai. Tegul kiti aplinkui keičiasi…
Pamąstyti vertė perpasakota buvusio Amerikos prezidento istorija apie nukrypimą link nesantuokinės meilės, iliustruojančios godumą. „Prezidentas viešai demonstruoja godumą – pasinaudodamas galia ir abipusiu sutarimu, suvilioja administracijoje dirbančią jauną moterį. […]. Noriai rizikuoja viskuo, kad tik būtų patenkintas malonumas. Iš kitos pusės – jauna moteris manipuliuoja faktais ir detalėmis, galiausiai parsiduoda savo istoriją atskleisdama už pinigus, nes geidžia šlovės ir pinigų. Ji dar godesnė, nes nori būti laikoma auka. Godumas praryja meilę ir atjautą, bet joms dar yra vietos paprastame gyvenime (p. 142-143)
Širdį patepanti mintis apie „paguodą ir žinojimą, kad galiu atverti širdį Dievui ir angelams. Jie buvo su manimi, girdėjau jų šnabždesius apie Meilės pažadą, kad siela atsigaus. Mano širdžiai jie kalbėjo dieviškai saldžia, šventa kalba“ (p. 239).
Tai tik keletas mane palietusių minčių, jų knygoje tikrai yra daug. Ir nors abejonių man sukėlė pačios autorės gyvenimiška istorija – knygoje ji aprašo nemeilės apraiškas šeimoje, kurioje augo. Jaučiami lyg ir kaltinimai – štai, kodėl aš negaliu susitvarkyti savo gyvenimo, todėl vis pasirenku Meilės nevertus vyrus, jie naudojosi manimi. Lengviau teoriškai kažką atrasti, negu praktiškai bent dalelę realizuoti?
Knygą verta paskaityti daugeliui, mėgstantiems teoriškai, giliau apmąstyti gyvenimiškas tiesas. Čia rasim nemažai širdį paliečiančių minčių. Galbūt jos kai kam padės išspręsti ir realiame gyvenime kylančias problemas. Bent jau paskatins jas naujai apmąstyti.
Daiva Janavičienė