Legendų laikas

Švedų literatūros klasikės Selmos Lagerlof knyga „Kristaus legendos“ parašyta beveik prieš 100 metų – 1925-aisiais. Kol kas nesu skaičiusi jos romanų, džiaugiuosi netyčia atradusi šią, krikščionybės ištakas padavimais apipynusią knygą.

Sužavėjo pati knygos pradžia – jautri istorija apie vaikystės prisiminimus. Kai močiutė vakarais sekė pasakas. Lėtai, neskubant, neužbėgant į priekį ir neatskleidžiant visų detalių iš karto…

Knygos pristatyme sakoma, kad autorė paskyrė daug savo laiko ir kūrybiškumo gilindamasi į krikščionybės ištakas, pati keliaudama po tolimas Rytų šalis ir rinkadama pasakojimus. Kurių detalėse atpažįstame žinomus krikščionims įvykius – Kalėdų stebuklą, su dovanomis atvykstančius karalius, Poncijaus Piloto žmonos sapną ir kitką. Tačiau čia siužetai kitokie, juose tarsi išdidinamos žinomų pasakojimų detalės. Ir pačios istorijos suskamba kitaip…

Didžiausią įspūdį man paliko istorija apie švento Petro motiną, kurią iš pragaro teko gelbėti angelui. Nes to pas Dievą išsireikalavo Petras, – juk už jo atsidavimą Viešpačiui, galima suteikti malonę ir jo artimiesiems. Tegul ir ne visai pagal krikšionybės principus žemėje gyvenusiai motinai. Dievas pagailėjo ir į pragarą nusiuntė angelą – gelbėtoją. Širdį skauda skaitant – jau beveik ir išgelbėjo, bet žmogaus įpročiai juk nesikeičia, net ir pabuvojus pragare. Kildama link Dangaus, Petro motina pajuto, kad į ją kabinasi ir kiti pasmerktieji. Kaip gi jie drįsta? – juk gelbėja ne juos… Ir pradėjo visaip atkabinėti siekiančius kartu pakilti, – tegul jie sau dega pragare… Angelui kartu nešti visus prisikabinusius nebuvo sunku, bet kuo daugiau jų motina nukrapštė atgal, tuo našta gelbėtojui darėsi sunkesnė. Juk sveria ne Sielos, o nuodėmės? – štai taip ir nepasisekė išgelbėti Petro motinos. Nes ji pavydėjo kitiems gero ne tik gyvenime, bet netgi kylant iš pragaro…

Tokie alegoriniai apsakymai tikrai tinkami biblioterapijos užsiėmimams, juos galima pritaikyti įvairaus amžiaus skaitytojų diskusijai, kūrybiniams intarpams, metaforų kūrimui. Man knygą tiesiog buvo gera skaityti.

Daiva Janavičienė