Skaidriai vaikiški apmąstymai apie senelio gyvenimą
Tinos Valles romanas “Medžio atmintis” parašytas jautria, mažo vaiko mąstysena besiremiančia kalba. Pradinių klasių mokinys Žanas stebi ir suvokia šeimoje vykstančius pokyčius. Iš įprasto ritmo, kai jis su tėvais gyvena Barselonoje ir vasaromis vieši pas senelius mažame, ramiame katalonų miestelyje, tenka keisti įpročius, nes seneliai atvyksta pas juos, ilgam. Palengva atsiskleidžia priežastis – senelei per sunku vienai prižiūrėti atmintį prarandantį senelį.
Pokyčiai lėti, vaikystėje per ilgu laukti, kol suprasi, kodėl senelis vis sunkiau vaikšto, vis mažiau padeda šeimynai, vis ilgiau snaudžia fotelyje. Gal taip ir turi būti? Bet kodėl aplink tvyro nejauki tyla? Kodėl vienas po kito dingsta įprastais tapę kasdieniai ritualai? Tokie mieli, vaikiškai naivūs ir kartu – giliai paliečiantys apmąstymai tiesiog pravalo širdį. Gražios medžio ir žmogaus gyvenimo sąsajų metaforos skatina susimąstyti apie tradicijų tęstinumą, šeimos gyvenimo ritmą, detalių svarbą.
Manau, kad ne vienam tokia švelni, teigianti kasdienio gyvenimo prasmę knyga gali tapti biblioterapine.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 