
Gyvenimo kelio apmąstymas, po mirites susitikus su svarbiais tavo kelyje žmonėmis
Mitch Albom romaną „Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“ skaičiau pagal vienos iš tyrimo dalyvės pasakojimą. Tyrimas skirtas grožinės literatūros skaitymo prasmingumui, jo tekstas tebėra pakeliui, pas redaktorių. Redaguodama straipsnio tekstą, prisiminiau šią rekomendaciją ir džiaugiuosi perskaičius knygą.
Tai viena iš knygų, kurioje aiškiai perduodamos humanistinės vertybės, išlaikomas tikėjimas gėriu, meile, savitarpio pagalba. Nors siužete nemažai ir blogį pasirinkusių arba patiriančių kas yra tikrasis blogis kare ir … kasdienybėje. Siužetas veda per susitikimus rojuje, per kuriuos pagrindinis herojus suvokia savo gyvenimą, – kodėl kažkas įvyko būtent taip, kokias pamokas teko išmokti ir … neišlaikius tinkamo vertybių testo, – patirti skaudžias pamokas.
Pagrindinis romano veikėjas Edis yra atrakcionų karuselių parko techninis prižiūrėtojas, čia anksčiau dirbo jo tėvas, Edis perėmė ir tęsia veiklą, nors turėjo visai kitokias svajones. Pasakojimas prasideda nuo Edžio mirties. Sulaukęs 83 metų jis miršta darbo vietoje, stengdamasis išgelbėti po krentančiu karuselės mechanizmu galinčią patekti mergaitę. Veiksmą rašytojas perkelia į … rojų. Čia miręs Edis susitinka su jo gyvenime turėjusiais svarbų vaidmenį žmonėmis. Kai kurie jam labai artimi, kitų jis visai nepažinojo. Per sutiktų žmonių pasakojimus Edis kitaip suvokia savo gyvenimą, – patiria daugiau nei jis žino, – priežastis, kodėl taip įvyko ir ką šie poelgiai lemia tolesnėje gyvenimo tėkmėje.
Knygą rekomenduočiau perskaityti norintiems giliau pažinti priežasties ir pasekmės dėsnius, susidūrusiems su egzistencine gyvenimo prasmės problema, tiesiog mėgstantiems skaityti gilias problemas atspindinčias, mistikos elementų turinčias knygas. Knygos veikėjai iš XX amžiaus, kai kam gali atrodyti senamadiški, jų kalba ir poelgiai žiūrint iš šių laikų, kartais atrodo keisti. Bet juk humanistinės vertybės išlieka aktualios visada.
Pasigilinus apie autorių, radau dar vieną jo knygą lietuvių kalba, kuri daug anksčiau man yra padarius gilų įspūdį. Tai „Antradieniai su Moriu“. Ši knyga yra apie buvusio studento susitikimus ir pokalbius su nepagydoma liga sergančiu profesoriumi. Laiko jie turi nedaug, pokalbiai išskirtinai atviri – apie ligą ir artėjančią mirtį. Ši knyga gali pagelbėti kitu žvilgsniu pažvelgti ir apmąstyti mirtį,
Daiva Janavičienė