Netipiškas gyvenimas ir išskirtiniai gabumai

Rodaan Al Galidi romanas „Autistas ir pašto balandis“ atspinti ne kasdien sutinkamą, sėkmingai susiklosčiusį autisto gyvenimą. Gertas atėjo į pasaulį keistai, jame visai nesiekė įsitvirtinti, – tiesiog gyveno. Mamai teko sunkus vaidmuo – rasti santykį su kitaip suvokiančiu pasaulį vaiku. Mamos patirtis, kaip auginti tokį keistą, neįprastus reikalavimus aplinkai turintį vaiką, tikrai nelengva. Bet ji pasakojime – toli gražu ne pagrindinė veikėja. Nevengianti alkoholio, dirbanti sendaikčių parduotuvės kasininke, vis tik Žaninė sugebėjo išlaviruoti, suteikdama sūnui Gertui priežiūrą ir kartu – laisvę.

Knygoje daug detalių apie autistiškų žmonių elgesį, jų įpročius, kasdienybėje slypinčias problemas (pavyzdžiui – būtinybė nekeisti įprastos aplinkos). Tai skaitančiajam padeda daugiau suprasti tuos kitokius žmones, jų nerimą, elgesį. Gali tiesiog padėti geriau prisitaikyti prie situacijos, kurios negali kitaip pakeiti, – tik priimti ir prisitaikyti.

Likimas lėmė Gertui atrasti smuiką, genijaus pagamintą instrumentą. Nežinodamas, kas tas Stradivarijus, kurio pavardė užrašyta ant instrumento, Gertas pajunta to daikto mistinę galią. Jis smuiką išardo ir gerai išstudijavęs sudėtines dalis, pats išmoksta daryti genialiai skambančius instrumentus. Tiesa, jis neišbando nei vieno instrumento, nes nemoka groti, ir stygų net neįtempia. Tiesiog padaro taip, kaip pats instrumentą rado sendaikčių sandėlyje. Mokantiems atpažinti genialius dirbinius to pakanka.

Ilgą laiką apgaudinėjamas vis tik jis užsidirba nuosavam namui, – nes mama pavargo nuo link 40-mečio artėjančio vaiko ir vis ragina jį „pasiieškoti savo kambario“. Gertui sunku prisitaikyti prie svetimų žmonių, gyvenimo kasdienybės rūpesčių, … bet jis geba ir mėgsta, išardydamas senas sofas, gaminti nuostabius smuikus.  Su netyčia šalia pasitaikiusiais instrumentais, tiesiog iš jausmo pamatuodamas, priderindamas, išskobdamas instrumento dalis iš … sofos medienos. Gal tai neįtikėtina, bet istorija papasakota puikiai.

Romaną priskirčiau temai „Priimti kitokį“ arba tiesiog tolerancijos ugdymui. Rekomenduočiau ją perskaityti nebijantiems prisiliesti prie netradicinio mąstymo, marginalių žmonių gyvenimo.

Daiva Janavičienė