Gyvenimo prasmė – padėti vienas kitam

Claire Keegan romanas „Tokie smulkūs dalykai“  man atrodo yra apie atjautą, tarpusavio pagalbą, nepatogias situacijas kai tikėjimas prieštarauja patiriamai realybei.

Ferlongo ir Ailinos šeima gyvena Airijos provincijos miestuke. Jie nieko lyg ir nestokoja, nors ir neišgali susitvarkyti visų reikalų ir buities taip, kaip to norisi. Augina penkias dukrytes, vyresniosios jau gali pagelbėti ir mamai kasdienybėje ir net tėvui darbe. Tėvas didžiuojasi gebėjimu išlaikyti šeimą iš savo verslo pajamų, jis  parduoda anglis. Samdo keletą vyrų, kurie nudirba didžiąją dalį „juodųjų darbų“, išrūšiuojant, paruošiant anglį pagal užsakymus, o Ferlongas parengtus krovinius išvežioja. Verslas einasi gana sėkmingai, šildytis reikia visiems, o žiemos atšiaurios.

Kai tai skaičiau knygos pradžioje, maniau, kad kalbama apie XIX amžių, o gal ir ankstesnius laikus. Bet viename sakinyje autorė įrašė, kad eina 1985 metai, tikrai dar kartą pasitikslinau, ar nesuklydau, – neįtikėtinos situacijos, detalės užgniaužia kvapą.

Detalės apie alkstančius miestelio vaikus, ir ypač – apie įvykius vienuolyne. Netikėtai per ankstyvas Ferlongo atvykimas su kroviniu į vienuolyną lėmė keistą susitikimą anglims skirtame sandėliuke. Čia alpėjo sušalus, alkana mergaitė, tiksliau – neseniai pagimdžius moteris. Tolesni įvykiai labai jautrūs, bet aprašyti paprastu, lyg ir kasdienio pasakojimo stiliumi. Kaip ir detalės apie Ferlongo kilmę, jo mamą, ir galų gale – apie jo tėvą. Apie kurį jis visą gyvenimą nieko nežinojo, o pasirodo, tėvas visada buvo šalia. Augdamas dvare ir būdamas tarnaitės pavainikiu, Ferlongas patyrė daug pagalbos iš aplinkinių. O juk daugeliui tokiose situacijose susiklosto visai kitaip. Gal todėl jam vis kyla egzistenciniai klausimai, į kuriuos nevisada galima lengvai atsakyti. Svarbiau – tiesiog veikti, eiti gyvenimo keliu šiek tiek pagelbstint kitiems, kuriems šiuo metu daug sunkiau.

Labai jautriai parašytas romanas. Man jį skaitant vis spaudė širdį, jaučiau emocinę įtampą ir kažkokią grėsmę, – nors pasakojamas užrašytas labai paprasta, buitine kalba. Tragiškų įvykių taip ir nebuvo, nors galima numanyti, kad sunkumų ir problemų tikrai bus … O kaip kitaip?. Juk darant gerus darbus, dažnai sulauki smūgių iš aplinkos. O pasakojimas link ten ir veda, ir nutrūksta ties subtilia riba… Lieka Vilties, – o gal viskas susiklostys palankiai, gal taip ir neįvyks nieko tragiško?…

Daiva Janavičienė