Gyvenu kaip noriu

Ievos Šidlaitės esė knyga „Šikamiškio kronikos. Drąsa gyventi“ gali būti biblioterapine ne vienai jaunai šeimai. Nes čia aprašomi autentiški apmąstymai tema „pagaliau gyvenu kaip noriu“. Šiuo atveju – kaip noriu yra pasirinktas būdas gyventi vienkiemyje, kaime. Bet panašią drąsą gyventi galime pasirinkti ir visai kitose vietose. Tiesiog drąsiai rinktis ir gyventi tokiu stiliumi ir ten, kur tau gera.

Tiesa, ne visi Ievos pasirinkimai man prie širdies, aš tokių, matyt, kad nedaryčiau. Pavyzdžiui, gyvenimas vis dar nesutvarkytame šeimos name viduryje laukų, neturint įprastų šiam laikotarpiui patogumų. Pavyzdžiui, visa šeima ilgą laiką (kaip suprantu, daugiau nei 10 metų) naudojasi kiemo tualetu. Į kurį žiemą vedamu takeliu tenka eiti ir per pusnis, ir per speigą. Bet, anot Ievos, tai tik paįvairina kasdienybę ir nuteikia kitokio pobūdžio apmąstymams, – kitaip juk nepamatysi tiek žvaigždžių, nepajausi už aulinių batų įkritusio sniego „kutenimo“ ir t.t. Juo labiau, kad pati autorė, ir jos vyras – užaugę Vilniuje. Mane tokie pojūčiai nenuteikia romantikai, bet gal tai mano problema

Bet tuo ir įdomi knyga, nes skatina pamąstyti – ar tikrai tokie svarbūs yra tie patogumai, jeigu be jų ilgus amžius gyveno ištisos kartos? Gal tai tik mūsų išlepimas, kurio lengvai atsikratai gyvenimo prispirtas.

Įdomi pati knygos struktūra – apmąstymai, ir lyg ir dienoraščio intarpai, sukėlę anksčiau išsakytas filosofines įžvalgas. Skaitėsi maloniai, kai kurie apmąstymai tikrai palietė, pavyzdžiui, – gyvenimas be finansų. Teisingiau – išgyvenimas su tiek finansų, keik jų turi. Neturi – ir nereikia, reiškia tenka apriboti poreikius. Atrodo, kad ši šeimyna taip ir elgiasi, net pavydu… Savo ūkyje tai įmanoma, o mieste, matyt, nelabai… Kaip tik nuo to spaudimo – daryti vis daugiau, lipti per save … ir per kitus… ir norėjo pabėgti knygos autorė.

Kita vertus, kai paskaičiau apie tą nesustojamą rutininių darbų srautą – virtuvė, gyvūnai, daržai, dar papildomai – audimas, rašymas, bendravimas su vaikais ir t.t. Man net tai beskaitant rankos nusvyra… bet yra ką įkvepia ir motyvuoja. Taigi, svarbu drąsiai gyventi taip, kaip norisi. Nesinori daryti vis daugiau, kad uždirbtum ir galėtum išleisti vis daugiau – gyvenk iš savo užaugintų gėrybių. Ir džiaukis aplink atsiskleidžiančiu gyvenimu

Manau, kad knyga gali tapti bibliterapine vis dar neapsisprendžiantiems keisti savo gyvenimą, nes toks kaip dabar yra nepatinka. Taip pat knyga patiktų tiems, kurie gyvena sodybose, patys ūkininkauja, – čia jie ras daug bendro.

Daiva Janavičienė