Įdomūs pasakojimai apie muziką, ją mylinčius keistuolius ir … sunkų kelią iki Meilės pripažinimo
Rachel Joyce romanas „Muzika Ilzei Brauchman“ pirmiausia apie meilę muzikai. Svarbi detalė – muzika turi būti įrašyta vinilinėje plokštelėje. Jokių naujovių, jokių kompromisų. Herojų keistumas ne tik naujovių nepripažinime. Beveik visi romano herojai netipiški, kartais dėl to – simpatiški, kartais – nelabai.
Pagrindinis romano veikėjas – muzikos parduotuvės savininkas Frankas. Paduodamas plokšteles, jis dirba muzikos terapijos principais. Jis daug žino apie muziką – ne teoriškai, o intuityviai ją jausdamas, Frankas apjungia savo empatiją matomam žmogui su muzikos emociniu poveikiu ir pasiūlo kaip tik tai, ko šiuo metu žmogui reikia. Nuostabus principas, jį taikant ne su muzika, o su literatūra, gautume biblioterapiją.
Siužetai turi temų, galinčių paskatinti terapinį pokalbį – apie keistai besielgiančias motinas, kai joms nerūpi savo vaikas, bet rūpi labdaringos organizacijos. Nes joms skyrus paramą, tikrai sulauksi daug žmonių savo laidotuvėse. Keista mintis, bet… paliečianti emocines stygas.
Užaugęs su pasakojimais apie muziką, bet nepažinęs globos ir rūpesčio iš motinos, Frankas pats nemoka, netgi nedrįsta mylėti. Kitus jaučia, o sau padėti nedrįsta, tiesiog negali. Iš to ilgainiui kyla tragedijos.
Ilzė iki įsiteisėjusios meilės ir abipusės pagalbos, taip pat praeina savo kryžiaus kelius. Ji vaikystėje tapo vunderkinde, puikiai griežė smuiku, grojo didžiuosiuose orkestruose… kol neteko tokių galimybių dėl deformuotų pirštų. Visą gyvenimą ją mokė, kaip atlikti muziką, kaip įvaldyti atlikimo technologijas. Bet niekas nekalbėjo apie tai, kaip pajausti muziką, kaip ji mus veikia. Todėl likimo sujungti Ilzė ir Frankas tikrai turėjo ko vienas iš kito pasimokyti. Bet nedrįso, nedrįso pripažinti savo jausmus, ką jau kalbėt apie galimybę juos išsakyti…
Šiame pasakojime viskas baigiasi laimingai, – tai dar vienas biblioterapinės knygos požymis. Tiesa, kai kam romanas gali pasirodyti naivus, neišryškinantis esminių problemų gylio ar filosofijos. Mėgstantiems sudėtingus, gilius apmąstymus, čia jų gali pritrūkti. Bet čia daug puikių, įspūdingų pasakojimų apie kompozitorius, jų sukurtų kūrinių istorijas, „prirašytų“ paklausyti kūrinių poveikį. Man romaną skaityti buvo ne tik įdomu, bet ir malonu.
Daiva Janavičienė
BIBLIOTERAPIJA 