Nueiti kelią gali tik einantis

James Norbury knyga „Katinas, kuris mokė dzeno“ tarsi trumpa iliustruota dzenbudizmo pagrindų esencija. Kaip sako pats autorius knygos pabaigoje, jam dzenas – tai dvasinio pažinimo kelias, gyvenimą praturtinantis ramybe ir išmintimi.

Gražūs paties autoriaus piešiniai, atspindintys ėjimą link … savęs, ramybės, vidinių atradimų. Žinoma, kad tokiam kelyje yra daug kliūčių ir iš to kylančių pamokų. Sutikti bendrakeliaiviai keliaujančiam katinui atskleidžia kažką svarbaus. Bendraudami jie praturtina vienas kitą. Štai Beždžionė kenčia nuo savo pačios triukšmingų minčių, ji negali susikaupti. O ramiai keliaujantis katinas, uždavęs jai keletą paprastų klausimų ir elementarių užduočių, paaiškina problemos esmę ir atskleidžia galimybes, kaip tai įveikti.

Ieškodamas jam svarbaus medžio, kelyje katinas sutinka kliūtis ne tik aplinkoje, bet ir savyje. Pakeleiviu norintis tapti mažas kačiukas erzina Katiną. Bendraudamas su juo, Katinas supranta, kad kaip tik iš kačiuko jis gavo didelę pamoką, nes „tai ko mes norime retai būna tuo, ko mums tikrai reikia“.

Viena iš svarbių pamokų knygoje – vien skaitydamas knygas, kelio neįveiksi. „Knygos nėra kelias, nors jos gali padėti jį rasti“. O žengti į kelią tenka tiesiogiai, ir mokytis geriausia iš kelyje sutiktų ir įveiktų kliūčių bei išmoktų pamokų.

Daiva Janavičienė