Morgan Marlo knyga „Dykumos balsai“ turi paantraštę: moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją. Ne kartą pagalvojau – ar tai buvo reali kelionė, ar mokslininkės gerai sumeistrautas siužetas, įterpiant etnologijos, psichologijos, sveikatos mokslų ir dar kitokių sričių populiariąją žiniją? Skaityti toliau “Amerikietė dykumoje“
Jeigu esi kitoks
Romano „Stebuklas“ autorė R. J. Palacio pabrėžia, kad istorija yra išgalvota. Beje, ji pasisako, kad pasirašo slapyvardžiu. Nors prisipažįsta, kad impulsą pasakojimui gavo pamačiusi mergaitę prie ledainės. Ir iš to gimė tokia jautri, jaudinanti istorija apie vaiką (romane – berniuką Ogastą), patį save apibūdinantį žodžiais: „Nepasakosiu, kaip aš atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau“. Šiurpoka, kai skaitai, – apsigimėlis, be nosies, vaiduoklis, visi pamatę ima klykti arba išplečia akis ir tuoj pat nusisuka ir t.t. Taip jis jaučiasi, visą neilgą gyvenimą gyvena taip. Argi keista, kad jis nenori eiti į kiemą, prie vaikų, ir net – sutikti nepažįstamų suaugusiųjų. Visa ta situacija jautriai ir kartu paprastai, įterpiant humorą, aprašyta. Manau, šią istoriją būtina perskaityti visiems. Tam, kad suprastume, kaip žiauriai (patys to nesuprasdami) mes skaudiname „kitokius“. Juk nebūtina turėti tokius išskirtinai retus nukrypimus nuo “normos“, panašiai tikriausiai jaučiasi daugelis kitokių, nei yra įprasta, žmonių – su viršsvoriu, mažo ūgio ir su kitokiais akivaizdžiai matomais išvaizdos „standartų neatitikimais“. Skaityti toliau “Jeigu esi kitoks“
Laiškai Dievui
Knyga apie tai, kaip mažas vėžiu sergantis berniukas rašė laiškus Dievui, vadinasi „Oskaras ir ponia Rožė“, ją parašė prancūzas Eric-Emmanuell Schmitt. Nuostabi knyga, man ji biblioterapinė. Ją galiu rekomenduoti skaitymui, – visiems, gal net ir nelabai mėgstantiems skaityti. Na, nebent visiškai netikintiems ir neturintiems vaizduotės, ji galėtų nepatikti. Skaityti toliau “Laiškai Dievui“
Viršvalandžiai artėjant Dievui
Tikrai ne kartą teko sutikti citatų, ar užuominų iš Jurgos Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“. Tikrai norėjau ją perskaityti, sąmoningai ieškojau, bet keliai į knygą ilgai buvo užverti. Būna taip, ne kartą tą teko patirti, – klaidžioji aplink, pagal tam tikrus ženklus manai, – jau radau, bet ir vėl supranti, kad ne tai. Nelabai suprantu, kodėl į šią knygą man taip ilgai neatsivėrė kelias, bet šį kartą esu dėkinga socialinių tinklų galimybėmis, nes per juos gavau tikslią nuorodą, ko ieškoti. Apie „Viršvalandžiai“ ant mano sienos parašė du žmonės. Ir iš karto radau, ir paskaičius tikrai žinau, kad tai knyga, kuri daugeliui gali būti biblioterapine. Skaityti toliau “Viršvalandžiai artėjant Dievui“
Pokalbiai su amžininkais
Skaityti Jurgos Ivanauskaitės knygas man nelengva. Iki šiol jos skaitytų romanų, nei kelionių knygų biblioterapinėmis negalėjau įvardinti, bent jau savo subjektyvia patirtimi. Vis norėjau paskaityti jos paskutinę eilėraščių knygą, kuri (kaip ne kartą esu kažkur skaičiusi) labai skiriasi nuo ankstesnės kūrybos. Bet netgi nacionalinėje bibliotekoje „Odės džiaugsmui“ paskaityti negavau, ją skaityti galima tik skaitykloje. Taip ir neprisiruošiau tam žygiui. Bet… praeinant palei Laisvalaikio skaitymo fondą, išdėstytą fojė, akis užkliuvo už „Švelnūs tardymai“ viršelio. Ištraukiau, nustebau, kad tai – J. Ivanauskaitės knyga… ir ją pasiėmiau.
Odilė. Kai mirtis teikia vilties…
Skaitydama šią madingą knygą (Valdas Papievis. Odilė arba Oro uostų vienatvė), ilgai negalėjau nuo savęs numesti tam tikro skepsio – ir kas gi čia tokio vertingo, kad paskelbti ši romaną metų knyga? Kiek galima skaityti apie amžinose atostogose gyvenančią 90-metę, kuri karts nuo karto vyksta atostogų (pas dukterį į Londoną). Gyvenimas tuščiame penkių kambarių bute, kai tau samdo tris patarnaujančius žmones – argi tai ta prasmė, kurios mes siekiame? Skaityti toliau “Odilė. Kai mirtis teikia vilties…“
Biblioterapinė knyga ir kultūrų skirtumai
Klasikinė savo struktūra biblioterapinė knyga ne visiems padeda. Tuo tarpu sunkaus siužeto, daug nevilties ir tik nujaučiamą vilties spindulį išreiškianti knyga, – lengvai perskaitoma nesiduoda, bet įtikina egzistencine prasme. Taip reiškiasi kultūrų skirtumai? Skaityti toliau “Biblioterapinė knyga ir kultūrų skirtumai“
BIBLIOTERAPIJA 